NT rinkoje suaktyvėjo universitetai

„Idėja sutelkti po Vilnių išbarstytus fakultetus į mūsų pagrindinį studentų miestelį atsirado maždaug prieš 10 metų, tačiau nebuvo lėšų ją įgyvendinti. Prasidėjus naujam ES struktūrinės paramos programavimo periodui tokia galimybė atsirado, tad galėtume perkelti fakultetus iš mums nelabai tinkamų pastatų į šiuolaikiškus, pritaikytus mūsų reikmėms ir reikalaujančius mažiau išlaidų“, – sako Arūnas Komka, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kancleris.

VGTU planuoja statyti tris pastatus – 6.000 kv. m ploto Elektronikos fakulteto mokomąjį korpusą Saulėtekio alėjoje, 9.000 kv. m ploto Mechanikos ir transporto inžinerijos mokomąjį korpusą ir 8.500 kv. m ploto minėtų fakultetų laboratoriją Plytinės gatvėje.

„Pastatai, kuriuose dabar įsikūrę šie fakultetai, nelabai patogūs, neatitinka mūsų poreikių – viename pastate seniau buvo įsikūręs bankas, kitame buvo sovietų Karinis mokslinių tyrimų institutas“, – pasakoja p. Komka.

Šiuo metu baigiami visų trijų pastatų techniniai projektai, juos rengia bendrovė „TAEM Group“.

Anot Virginijaus Palubinsko, „TAEM Group“ rinkodaros direktoriaus, pastatai projektuojami naudojant pažangią pastato informacinio modeliavimo 3D technologiją – BIM (angl. Building information modeling).

„Ar statybos bendrovės privalės nuskaityti BIM formatą, priklausys nuo universiteto keliamų reikalavimų statybos rangos konkursuose“, – pasakoja p. Palubinskas. Anot jo, pagrindinė užsakovo kelta užduotis buvo pastatų funkcionalumas ir racionalumas.

„Žinoma, bus diegiamos šiuolaikiškos inžinerinės sistemos. Įdomu tai, kad ant stogo suprojektuotos aikštelės nedidelėms saulės ir vėjo jėgainėms, su kuriomis studentai galės eksperimentuoti“, – kalba p. Palubinskas.

Ponas Komka teigia, kad statybos rangos konkursai turėtų būti paskelbti šiemet, o statybos prasidės kitais metais. Kol konkursai neįvykę, pasak pašnekovo, apie investicijas kalbėti anksti.

Naujas modelis

Dalį naujų mokomųjų korpusų ir laboratorijos statybų VGTU galės finansuoti ES paramos lėšomis, bet tai sudaro daugiausia pusę reikalingos sumos. Kitą dalį lėšų universitetas planuoja gauti pardavęs savo pastatus Vilniaus centre – Naugarduko g. 41 ir J. Basanavičiaus g. 28.

„Yra schema, kai nekilnojamasis turtas (NT) atiduodamas Turto bankui, o šis jį turi parduoti. Tačiau Klaipėdos universiteto atvejis parodė, kad tai neefektyvus būdas, – aukštajai mokyklai iš to mažai naudos. Yra efektyvesnis būdas – Vyriausybės nutarimu NT investuojamas į aukštąją mokyklą, kad ji pati šį turtą parduotų“, – sako Rimantas Vaitkus, švietimo ir mokslo viceministras.

Anot jo, ministerija su tokiu modeliu sutinka tik su sąlyga, kad aukštoji mokykla už parduotą NT gautas lėšas ne pravalgys, bet investuos į ilgalaikį turtą, naudojamą savo veikloje, – naujų pastatų statybą, valdomų pastatų renovaciją, remontą, apšiltinimą. Ar perduoti konkrečius NT objektus aukštajai mokyklai, kad ši juos galėtų parduoti, sprendžia Švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaryta tarpžinybinė komisija.

„Pastatai įvertinami ir skelbiamas viešas aukcionas. Kai aukštoji mokykla pati rūpinasi NT pardavimu, ji suinteresuota gauti kuo daugiau naudos. Nuo perdėto valstybinio reguliavimo pereiname prie didesnio aukštųjų mokyklų savarankiškumo“, – sako p. Vaitkus.

Pirmoji kregždė – KTU

Pirmasis ledus pralaužė Kauno technologijos universitetas (KTU) – tai yra bandomasis projektas, jis dar nesibaigė bet, regis, pasiteisina. Už nereikalingą NT šis universitetas ketina gauta 3,2 mln. Eur infrastruktūros plėtrai reikalingų lėšų. Pirmasis viešas nuosavybės teise valdomo KTU turto aukcionas įvyko vasario 3 d. Trys pirkėjai pareiškė norą įsigyti Savanorių pr. 271 esančias negyvenamas patalpas. Pradinė pardavimo kaina buvo 329.000 Eur. Patalpos parduotos už 402.000 Eur bendrovei „Jotvainis“. Kovo 18 d. bendrovei „Univesa“ už pradinę 1,3 mln. Eur kainą parduotos Kauno Taikos pr. 92 esančios negyvenamosios patalpos su statiniais. Balandį KTU organizuos dar tris NT aukcionus.

Ponas Vaitkus teigia, kad politinis sprendimas dėl VGTU investicinio projekto jau priimtas, o dabar laukia daug techninių darbų, kol NT bus perduotas universiteto nuosavybėn ir įvertintas. Tikimasi, kad VGTU viešą NT aukcioną paskelbs šiemet.

Eilėje – Klaipėdos universitetas

Ponas Vaitkus teigia, kad didesnės išsibarsčiusių fakultetų koncentracijos vienoje vietoje siekia ir Klaipėdos, taip pat Šiaulių universitetai, tačiau konkrečių projektų jie dar nėra parengę.

Anot dr. Sauliaus Gulbinsko, Klaipėdos universiteto (KU) Infrastruktūros prorektoriaus, šiuo metu svarstomos įvairios alternatyvos.

„Atliekant struktūrinę universiteto pertvarką, nuo 2015–2016 mokslo metų pradžios sujungus du fakultetus – Gamtos ir matematikos mokslų ir Jūrų technikos – į vieną, bus svarstoma galimybė parduoti Jūrų technikos fakulteto pastatą. Planuojama statyti naują studijų pastatą su studijų laboratorijomis universiteto miestelio teritorijoje“, – planais dalijasi p. Gulbinskas. Jis sako, kad ateityje bus siekiama į universiteto miestelio teritoriją perkelti Socialinių mokslų fakultetą, medijų centrą-biblioteką.

Ponas Vaitkus teigia, kad aukštosios mokyklos turi pagrįsti numatomus investicinius projektus ir būtinybę parduoti dalį NT.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ kovo 2 d.