Vėjo elektra kryžkelėje: ar reikia daugiau, ar jau užtenka
Šiemet Šilutės rajone pradėtas statyti paskutinis stambus vėjo parkas, kuriam pradėjus veikti bus išsemta visa suminė 500 MW galios skatinimo kvota, įstatymų numatyta vėjo energetikai iki 2020 m. – UAB „Šilutės vėjo projektai“ 60 megavatų (MW) galios vėjo parkas užsitikrino 89,3 mln. Eur sindikuotą paskolą, kurią suteikė SEB bankas ir Vokietijos „KfW IPEX Bank GmbH“.
Kreditas susideda iš dviejų dalių – 14 m. termino paskolos, susietos su Vokietijos eksporto kreditų agentūros garantija, ir komercinės paskolos, kurios terminas apie 10 m., informuoja SEB bankas.
Bankams įdomu
„Vokietijos eksporto kreditų agentūrai suteikus garantiją naujai statomam parkui prie Šilutės, stipriai sumažėjo kredito rizika ir klientui buvo galima pasiūlyti ilgo laikotarpio paskolą palankiomis sąlygomis“, – nurodo Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.
Kitas svarbus veiksnys vertinant projekto riziką, anot jo, buvo vėjingumo matavimai, pateikti dviejų pasaulyje pirmaujančių vėjo tyrimus atliekančių agentūrų.
„Šio, kaip ir kitų Lietuvoje plėtojamų vėjo parkų projektų rizikingumą mažina ir skaidrus vėjo energetikos rėmimo mechanizmas, kai skatinimo kvotos dalijamos konkurso būdu, atsirenkant konkurencingiausią pasiūlymą, ši schema yra skaidri ir patikrinta“, – pažymi p. Čičelis.
SEB bankas vėjo parkų projektams iš viso yra suteikęs 160 mln. Eur vertės paskolų, jis finansuoja apie 30% visų Lietuvos vėjo parkų statybų.
„Pagrindiniai komponentai, kurie vėjo parkams finansuoti uždega žalią šviesą, – geri projekto parametrai, patikimas ir turintis patirties projekto plėtotojas ir projekto rizikai adekvatus nuosavo kapitalo įtraukimas“, – sako Mintautas Miškinis, banko „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento direktorius.
„Swedbank“ nuo 2006 m. vėjo jėgainių projektams Lietuvoje yra suteikęs apie 300 mln. Eur finansavimą ir taip prisidėjęs prie dešimties 151 MW bendros galios parkų statybos. Šiuo metu „Swedbank“ finansuoja dar du vėjo energetikos projektus – 72,5 MW galios „Amberwind“ ir 45 MW galios „Pamario vėjo energijos“ parkų statybas.
Ponas Miškinis skaičiuoja, kad 2014 m. elektros kaina biržoje svyravo ties 0,05 Eur/kWh, kai vėjo jėgainių pagaminta elektra perkama vidutiniškai už 0,087 Eur/kWh.
„Šios kainų žirklės nėra labai didelės, atsižvelgiant į tai, kad projektams įgyvendinti naudojamas privatus kapitalas, prisiimama projekto įgyvendinimo rizika, projekto plėtotojas taip pat prisiima riziką dėl nepakankamo vėjo“, – vertina jis.
Vis efektyvesni
Anot Tado Navicko, Estijos įmonių grupei „Nelja Energia“ priklausančios UAB „Šilutės vėjo projektų“ vadovo, vėjo parke Šilutės r. veiks 24 jėgainės, kurias pagamino „General Electrics“, kiekvienos jų galingumas – po 2,5 MW. Planuojama, kad parkas pradės veikti 2016 m. pusėje, o jo pagaminta elektra 12 metų bus parduodama po 6,95 ct/kWh.
„Per metus parkas pagamins apie 230 gigavatvalandžių (GWh) elektros, taip patenkindamas apie 2% metinio šalies elektros poreikio. Per krizę jėgainių gamintojai labai patobulėjo, todėl parko metinis efektyvumas viršys 40%. Šiuo metu Lietuvoje veikiančios jėgainės elektrą gamina vidutiniškai 25% efektyvumu“, – lygina p. Navickas.
Anot p. Miškinio, daugumos dabar statomų jėgainių našumas ir efektyvumas bus gerokai aukštesnis nei tų, kurios buvo įrengtos prieš 7 ar 8 metus.
„Tikėtina, kad tobulėjant įrangai ir techniniams sprendimams gali būti pasiektas toks elektrinių efektyvumas, jog investuoti į vėjo energetiką apsimokės ir be paramos tarifo“, – prognozuoja jis.
Apie plėtrą – strategijoje
Ar vėjo energetika ateityje bus plėtojama ir skatinama, kol kas nėra apsispręsta. Galiojantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato, kad įrengtų vėjo jėgainių suminei galiai viršijus 500 MW iki 2015 m. sausio 1 d. Vyriausybė patvirtina tolesnės elektrinių plėtros aprašą. Tačiau dalis stambių parkų, aukcionuose laimėjusių skatinimo kvotą, tebestatomi, todėl neseniai užregistruotas įstatymo pakeitimo projektas, kuriame jokių konkrečių datų nebeliko.
„Rengiamasi atnaujinti Nacionalinę energetikos nepriklausomybės strategiją. Susitarus dėl tolesnės šalies energetikos ūkio vizijos, bus galima pagal poreikį rengti kitus sektorių dokumentus ar teisės aktų pakeitimus“, – nurodo Mantas Dubauskas, energetikos ministro patarėjas.
Atnaujintą strategijos projektą planuojama parengti iki šių metų rudens.
VŽ paklausta apie racionalią vėjo energetikos plėtrą ateityje, Energetikos ministerija (EM) atkreipia į pernai LITGRID užsakymu KTU mokslininkų atliktos studijos dėl vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo iki 2030 m. galimybių rezultatus.
„Rezultatai rodo, kad vėjo energetikos plėtra sausumoje iš esmės neplečiant perdavimo tinklo yra įmanoma iki suminės 1.000 MW galios, tačiau reikėtų rasti sprendinius dėl rezervinio pajėgumo užtikrinimo, įvertinant ir ekonominę pusę“, – nurodo EM.
Studijos autoriai skaičiuoja, kad norint Lietuvoje vėjo parkus išplėsti iki 840 MW galios rekomenduojama papildomai įrengti 400 MW galios kombinuotojo ciklo elektrinę, kuri tarnautų kaip papildomas galios rezervas, o preliminari jos statybos kaina siektų 324 mln. Eur. Norint vėjo parkus plėsti iki 1.000 MW, reikėtų statyti 460 MW galios tradicinio kuro elektrinę, o tai galėtų kainuoti apie 373 mln. Eur.
Kryptis – rinkos link
Tikėtina, kad gali būti persvarstyta ir žaliosios energetikos skatinimo schema. Šiuo metu ji remiama taikant fiksuotą tarifą, kurio dalis dengiama iš VIAP mokesčio, įskaičiuojamo į galutinę elektros kainą vartotojams.
„Nuosekliai pereinama prie VIAP išlaidų mažinimo – atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros finansavimas ateityje neturėtų tiesiogiai gulti ant vartotojų pečių ir didinti energijos kainos galutiniams vartotojams“, – teigia EM.
VERSLO TRIBŪNA
Po COVID-19 pandemijos pasaulinė medienos pramonė patyrė reikšmingų pokyčių – brango žaliavos, o gaminių maržos smarkiai sumažėjo. Medienos rinkos pokyčiai Lietuvos UAB „LTF Group“ paskatino strateginiams pokyčiams. Ilgus metus gaminusi konstrukcinę ir kalibruotą medieną, bendrovė nusprendė žengti į aukštesnės pridėtinės vertės segmentą ir pradėjo gaminti termiškai modifikuotą medieną (termomedieną).
Tai, kas dar neseniai atrodė kaip išimtis, šiandien tampa nauja norma – nealkoholiniai ir mažai alkoholio turintys gėrimai sparčiai įsitvirtina tiek pasaulio, tiek Lietuvos rinkose. Ekspertai ir gėrimų gamintojai pastebi, kad šis pokytis rodo fundamentalią vartotojų elgsenos kaitą: sveikas gyvenimo būdas ir sąmoningumas tampa vis svarbesniais kriterijais renkantis, ką pilti į taurę.
Oro kondicionavimo, vėdinimo ir šildymo įrangos platintojos UAB „Airwave Lietuva“ specialistai atkreipia dėmesį, kad ES dar prieš dešimtmetį ėmėsi griežto reguliavimo, kurio tikslas – palaipsniui sumažinti šių dujų naudojimą iki visiško jų išnykimo rinkoje. 2014 m. priimtas ir po metų įsigaliojęs reglamentas tapo lūžio tašku: buvo įvesta kvotų sistema, pagal kurią fluorintų dujų kiekiai rinkoje kasmet mažinami – gamintojams ir tiekėjams teko ieškoti alternatyvų, o projektuotojams – planuoti sistemas, atitinkančias naujus reikalavimus. Šis reglamentas buvo nuolat peržiūrimas ir griežtinamas: 2018 m. sektorius pajuto pirmuosius rimtesnius apribojimus, o 2024 m. patvirtintas atnaujintas reglamentas nubrėžė dar griežtesnį kursą. Pagal jį numatyti papildomi draudimai tam tikriems įrenginiams ir dar spartesnis atsisakymas F-dujų, kurios kelia pavojų klimatui.
Europa, mažindama priklausomybę nuo žaliavų importo, gręžiasi į žiedinės ekonomikos principus. Tokiame kontekste vis dažniau kalbama apie vadinamąją miesto kasybą – žaliavų išgavimą ne iš žemės gelmių, o iš atliekų. „EMP Recycling“ veikla Lietuvoje rodo, kad šis modelis yra ne tik įmanomas, bet ir efektyvus.
Be to, pažymi ministerija, jei ateityje būtų nuspręsta toliau skatinti atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje, naujoms elektrinėms teikiama parama turėtų atitikti pernai Europos Komisijos pateiktas valstybės pagalbos energetikai ir aplinkosaugai gaires.
„Iš principo turėtų būti sparčiai judama rinkos sąlygų link“, – reziumuoja p. Dubauskas.
Saulius Pikšrys, didžiausius šalies vėjo parkų operatorius vienijančios Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius (LVEA), viliasi, kad politikai neskubės priimti sprendimų, remdamiesi vien LITGRID studija.
„Studijoje išnagrinėtas pats konservatyviausias atvejis, kai Lietuvos energetikos sistema dirba salos režimu, visiškai izoliuota nuo kitų šalių, be elektros jungčių su kitomis šalimis. Tikrovėje esamų rezervinių galių pakaktų, jei vėjo parkų galia išaugtų ir iki 1.000 MW, tačiau daugelio jų studija į skaičiavimus neįtraukė, nes šis pajėgumas politikų sprendimu dirba komerciniais pagrindais“, – aiškina p. Pikšrys.
LVEA siekia, kad vėjo energetika Lietuvoje galėtų toliau plėstis, o tam, jos vertinimu, maksimali sausumoje statomų jėgainių galia šalyje būtų padidinta nuo šiuo metu leidžiamų 500 MW iki 850 MW, tai esą leidžia ir kitų mokslininkų atlikti skaičiavimai.
Norėtų ir bankai
Vėjo energetikos projektus kredituojantys bankai taip pat laikosi nuomonės, kad skatinimo kvota vėjo energetikai turėtų būtų padidinta dar 350 MW.
„Dėl technologijų plėtros atsirandančios galimybės statyti vėjo parkus mažiau vėjingose vietovėse, kur juos galima prijungti prie tinklo su mažesnėmis investicijomis, didėjant vėjo parkų efektyvumui kvota galėtų būti padidinta iki 850 MW“, – tvirtina p. Čičelis.
Jis tai grindžia rinkos tendencijomis, kurias stebi bankas: daugelyje šalių beveik visos vėjingiausios vietos – pakrantės ar aukštikalnės – jau užimtos, todėl vėjo jėgainių infrastruktūra plečiasi į žemyninę dalį, vėjo turbinos statomos ant aukštesnių bokštų nei anksčiau, montuojami platesni vėjo rotoriai, todėl turbinos šiandien efektyviai veikia net pučiant silpnesniam vėjui.
„Nors tokių turbinų kaina didesnė, jos efektyvesnės, vieno megavato kaina žemesnė nei anksčiau. Vėjo energetika ir toliau turėtų sparčiai pigti, labiausiai dėl tobulėjančių technologijų“, – tvirtina jis.
Ponas Čičelis atkreipia dėmesį, kad vėjo energija yra pigiausias vietinis elektros gamybos būdas po hidroenergetikos, kurios potencialas Lietuvoje yra ribotas. Todėl šalis turėtų koncentruotis į jos plėtrą ir tam, kad prireikus galėtų pati iš dalies apsirūpinti energija, o ne vien pasikliauti importu.
Pono Miškinio nuomone, sprendžiant dėl vėjo energetikos ateityje, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad skatinimo tarifas nustatomas tam tikram laikotarpiui (pagal šiuo metu galiojančią tvarką – 12-kai metų), o vėjo jėgainės tarnauja 25–30 metus.
„Praėjus paramos terminui, gamintojai elektrą pardavinės už biržos kainą, ir tada vartotojai pajus tikrąją šių investicijų vertę, didžiuliai elektros kiekiai bus generuojami be papildomų – VIAP ar kitokių – išlaidų“, – sako jis.
Kaip rašė vz.lt („Vėjo elektros gamintojai skaičiuoja: nauda didesnė už subsidijas“, 2015 03 09), vėjo jėgainių operatoriai suskaičiavo, kad per pastaruosius dvejus metus vėjo jėgainės elektros kainą vartotojams sumažino beveik 2 kartus didesne suma, nei buvo išleista vėjo elektrai subsidijuoti. LITGRID atstovai abejoja, ar poveikis išties toks didelis, tačiau pripažįsta, kad vėjo elektra iš tiesų mažina rinkos kainą.
LVEA skaičiavimais, papildomi 350 MW vėjo jėgainių VIAP sąnaudas padidintų 32–40 mln. Eur (arba 0,32–0,39 ct/kWh), tačiau elektros kainą rinkoje sumažintų 77–99 mln. Eur (0,82–1,0 ct/kWh).
Straipsnis balandžio 6 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.
