„Akropolių“ konfliktas: Marcinkevičius bijo VMI, kiti akcininkai – Rusijos
Šį pavasarį „Akropolius“ Lietuvoje bei jų plėtros projektus Latvijoje ir Bulgarijoje valdančias bendroves Maltoje registruota „Relvit Ltd.“ nutarė parduoti vienai didžiausių Lietuvos UAB „Vilniaus prekyba“, valdančiai mažmeninės prekybos ir vaistinių tinklus Rytų Europoje.
Sandoriui pasipriešino p. Marcinkevičius, abiejose bendrovėse turintis po 8% akcijų. Jo teigimu, sandoris nėra naudingas „Relvit“, juo galimai bandoma išvengti mokesčių. Nesulaukęs detalios informacijos apie susitarimą p. Marcinkevičius kreipėsi į Maltos ir Lietuvos teismus, baimindamasis mokesčių inspekcijos dėmesio ir piktindamasis negaunama kapitalo grąža. Jis pasiekė, kad šie pritaikytų laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdytų sandorį.
Tuo pačiu p. Marcinkevičius pats pasiūlė per turto valdymo UAB „Lords LB Asset Management“ valdomus fondus kartu su kitais investuotojais nupirkti „Akropolius“.
Nerijaus Numavičius, pagrindinio tiek „Relvit“, tiek „Vilniaus prekybos“ akcininko, atstovai atmeta p. Marcinkevičiaus teiginius dėl mokesčių vengimo ir net užsimena apie bylas dėl žalos įmonių reputacijai. Jie teigia, kad „Akropolių“ valdymo perkėlimas į Lietuvą, lygiai kaip ir iškėlimas 2008 m., susijęs su verslo rizikos valdymu.
„Vilniaus prekybos“ vadovai taip pat leidžia suprasti, kad netiki, jog p. Marcinkevičius turėtų finansinių galimybių įsigyti „Akropolius“. Pasak jų, verslininkas siekia stabdyti prekybos centrų, su kuriais „Lords LB“ fondų valdomas komercinis NT konkuruoja, plėtrą.
Mokesčių vengimas
Ponas Marcinkevičius, pirmadienį atsisakęs plačiau pakomentuoti savo įtarimus dėl to, kad sandoris gali būti susijęs su siekiu išvengti mokesčių, praėjus dienai apsigalvojo. Jis išdėstė, kaip, jo nuomone, buvusio VP dešimtuko nariai vengia mokėti mokesčius. Pasak p. Marcinkevičiaus, tokia schema įgyvendinta ne kartą, o šis „Relvit“ atvejis – tik naujausias pavyzdys.
„Schema yra labai paprasta ir kartu nesunkiai įgyvendinama. – VŽ pasakoja p. Marcinkevičius. – Pradėkime nuo to, kad „Akropoliai“ buvo pastatyti ir dirbo Lietuvoje. Vėliau jų valdymas buvo iškeltas į Maltą ir Nyderlandus. Tada apsimestinio sandorio būdu turtas grąžinamas į Lietuvą ir visi iš šio sandorio uždirbti pinigai nusėda Maltoje. Kadangi teigiama, kad tai yra vidinis grupės turto perstumdymas, Maltoje nemokamas kapitalo prieaugio mokestis, ir, kadangi susirinkime buvo pranešta, kad jokie dividendai iki akcininkų nebus keliami, tai ir pajamų mokesčio (GPM) mokėti nereikia. GPM, paprasčiau kalbant, yra atidedamas neapibrėžtam laikotarpiui į priekį.“
Pasak jo, „Relvit“ realizuojant visą savo turtą, „pagal tarptautinę praktiką“ lėšos turi būti išmokėtos akcininkams, kurie savo ruožtu susimokėtų mokesčius už gautas pajamas, o po to vėl galėtų toliau investuoti. Anot p. Marcinkevičiaus, šis sandoris, kurio vertė, skelbiama, yra apie 300 mln. Eur, turėtų būti apmokestintas maždaug 15%. Tai sudarytų 45 mln. Eur.
Ponas Marcinkevičius taip pat turi versiją, kodėl „Akropoliai“ į Lietuvą grąžinami dabar. Pasak jo, sandoris yra atliekamas skubotai, nepasiruošus ir tam yra priežastis.
„Jei šiandien tokie sandoriai yra galimai nelegalūs, panašu, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. jie bus oficialiai nelegalūs. Iš ES ateina nauja reguliavimo tvarka, pagal kurią mokesčių prasme per tas apsimestines kontroliuojančiąsias bendrovės bus žiūrima kiaurai, tarsi jos neegzistuotų“, – sako p. Marcinkevičius.
Finansai ir geopolitika
Diana Dominienė, „Vilniaus prekybos“ valdybos narė ir viena iš „Relvit“ valdančios „Lemax Ltd“ direktorių, VŽ visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad pats p. Marcinkevičius 2008 m. pasirašė sutartis dėl „Akropolių“ pardavimo „Relvit“. „Mindaugas, pasirašydamas sandorius, labai gerai žinojo, ką jis daro“, – sako ji.
Ponios Dominienės teigimu, „Akropolių“ valdymo perkėlimas į Maltą tuo metu, kaip ir jų grąžinimas atgal, yra su verslo rizikos valdymu susiję veiksmai.
„Tuo metu buvo krizė. Tai buvo rizikų diversifikavimas, „Akropolio“ atskyrimas nuo „Maximos“, siekiant išsaugoti bent vieną įmonę, jeigu kita griūtų“, – aiškina p. Dominienė. Kodėl kontroliuojančiąją bendrovę reikėjo steigti Maltoje, o ne Lietuvoje? „Atsiminkite 2008-uosius. Visokie „Leo LT“ ir visa kita. Manau, kad daugiau komentuoti nereikia“, – sako ji.
Dabar, pasak p. Dominienės, rizika kitokia, ji susijusi su geopolitine situacija. Todėl siekiama laisvas lėšas perkelti į Vakarus ir investuoti jas iš „Relvit“.
Kita dabartinio sandorio priežastis, kaip teigia buvusi „Vilniaus prekybos“ vadovė, yra finansinė. „Relvit“ šiandien yra labai užskolinta ir ji neturi kapitalo, kad galėtų plėtoti projektus tiek Rygoje, tiek Vilniuje. Praėjusių metų „Relvit“ balansas – šių metų konsoliduoto dar neturiu – buvo visai arti nulio. Įmonė neturi lėšų projektų plėtojimui“, – sako p. Dominienė.
Lietuvoje palankiausia
Ji kategoriškai atmeta įtarimus dėl mokesčių vengimo, teigdama, kad grupė turi daug svarbesnių problemų, kurios ir sprendžiamos užsienyje registruojant kontroliuojančias bendroves.
„Jeigu šiais laikais būtų tik mokesčiai svarbūs ir neturėtume kitų rizikų, gyventi būtų labai paprasta. Šiandien mes turime žymiai daugiau problemų – ir geopolitinių, ir verslo tęstinumo. Jos yra žymiai sudėtingesnės, painesnės ir sunkiau sprendžiamos, – kalba p. Dominienė. – Kas liečia mokestinę aplinką, Lietuva turi fantastinę mokestinę bazę palyginti su kitomis šalimis. Iš čia dėl mokesčių bėgti tiesiog neapsimoka. Mes turime 15% tarifą, mes turime neapmokestinamą pelno prieaugį, turime neapmokestinamus dividendus – ko jums dar reikia kontroliuojančiajai bendrovei?“
„Vilniaus prekybos“ atstovė taip pat prideda, kad už viešai pareikštus įtarimus p. Marcinkevičius turėtų atsakyti. „Tai yra kenkimas reputacijai. Reikės apie tai pagalvoti“, – sako ji.
Ponia Dominienė teigia, kad p. Marcinkevičius, kaip „Lords LB Asset Management“ akcininkas, yra „Akropolių“ konkurentas, todėl jis nesuinteresuotas grupės plėtra. „Visi veiksmai, kuriuos jis padarė, aiškiai iliustruoja, kad jis yra konkurentas, kuris siekia sustabdyti sandorį. Tarp kitko, jis šito ir neslepia“, – dėsto p. Dominienė.
Ji taip pat mano, kad p. Marcinkevičius neturi finansinių galimybių įsigyti „Akropolius“, nors tai ir siūlo.
Mato galimybių
Ponas Marcinkevičius savo ruožtu teigia nesuprantantis p. Dominienės argumentų. Anot jo, „jei yra poreikis išvesti pinigus iš Lietuvos, niekas nedraudžia „Vilniaus prekybai“ įsigyti verslą ar vertybinių popierių bet kur Vakarų Europoje ar Amerikoje“.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
Iš kitos pusės, galimybių plėtoti projektus „Relvit“ turi apsčiai – bendrovė turi laisvo kapitalo ir gali pasiskolinti, sako p. Marcinkevičius.
Kaip rodo VŽ gautos „Relvit“ ataskaitos, įmonė 2013 m. pabaigoje turėjo 790.000 Eur grynųjų pinigų, jos sukaupti nuostoliai sudarė 19,9 mln. Eur, nuosavas kapitalas buvo neigiamas. Per tuos metus patirti nuostoliai siekė 6,7 mln. Eur, jie susidarė dėl palūkanų išlaidų ir investicijų į antrines įmones nuvertinimo. Pajamų bendrovė negavo. Vienintelis jos ilgalaikis turtas – 197,5 mln. Eur siekiančios investicijos.
Kita vertus, konsoliduoti duomenys rodo ką kita. Pagal juos „Relvit“ valdoma grupė per metus gavo 42,9 mln. Eur grynojo pelno ir turėjo sukaupusi jo iš viso 57,3 mln. Eur. Gruopės ilgalaikis turtas siekė 508,8 mln. Eur, ilgalaikiai įsipareigojimai – 450,6 mln. Eur. Beje, kone pusę visų „Relvit“ grupės įsipareigojimų – 217 mln. Eur – 2013 m. pabaigoje sudarė pačiai bendrovei suteiktos akcininkų paskolos.
Kaip rodo p. Marcinkevičiui pateikta praėjusių metų informacija, pernai „Relvit“ įsipareigojimai buvo 240 mln. Eur, o turtas – 560 mln. Eur.
Veiksmų neišsižada
Į VŽ klausimą, ar jo paties pasirašytos sutartys sudarė pagrindą situacijai, kurioje galimai vengiama mokėti mokesčius, p. Marcinkevičius atsakė: „Galima ir taip sakyti“.
„Aš jokiu būdu to neišsižadu. – prideda jis. – Aš buvau tas žmogus, kurio vadovavimo metu „Relvit“ įsigijo šitas bendroves. Dabar aš esu atsitraukęs nuo grupės ir „Relvit“ šitą verslo projektą užbaigia jas visas parduodamas. Iš esmės paėmus, jokios čia blogybės nebūtų, jei „Relvit“ gautas lėšas pakeltų iki akcininkų ir tokiu būdu sukurtų akcininkams pagrindą susimokėti GPM.“
Tačiau lėšų akcininkams grąžinti „Relvit“ neplanuoja.
„Ko aš bijau – tikrai bijau – kad rytoj, reiškia po kokių 5 metų, aš iš mokesčių rinkėjų gausiu sąskaitą ir man bus pasakyta: Mindaugai Marcinkevičiau, būk malonus, už visus tuos 5 metus sumokėk delspinigius ir baudas“, – sako verslininkas.
Sunku paaiškinti
Elijus Burgis, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ teigia, kad mokesčių vengimo schema šiame sandoryje galima, tačiau tikrai nebūtina.
„Iš šono žiūrint atrodo ne ypatingai logiška pirmyn atgal pamėtyti tas akcijas“, – VŽ sako p. Burgis. Pasak jo, „taip nedaroma ir tame turi būti kažkokia papildoma logika“.
Kita vertus, teisininkas pažymi, kad informacijos, kurią pateikia p. Marcinkevičius, iš tiesų per maža, norint daryti bent kiek pagrįstas išvadas dėl mokesčių vengimo. Be to, pasak jo, mūsų šalyje dažnai esant užsienio sandoriams verslininkai pradedami įtarinėti neteisėta ar neetiška veikla.
„Kaip dirbantis su tarptautiniais sandoriais ir įmonių grupėmis galiu pasakyti, kad dažnai Lietuvoje per daug supaprastinama mokesčių pusė“, – sako p. Burgis.
Kam ta Malta
Su pačiu p. Numavičiumi VŽ antradienį nepavyko susisiekti. Su pagrindiniu akcininku išvien veikiantis Ignas Staškevičius, kitas „Relvit“ ir „Vilniaus prekybos“ akcininkas bei pastarosios bendrovės valdybos narys, sako, kad dėl mokestinių priežasčių sandorį vykdyti būtų „nelogiška“. Tuo pačiu jis pažymi nesuprantantis, ką omenyje turi p. Marcinkevičius.
„Jeigu tai yra konkretus kaltinimas, šiuo atveju tai nusikaltimas, reikėtų kalbėti konkrečiai – kur, kodėl ir kas išvengia tų mokesčių. Aš šiuo atveju neįsivaizduoju, kas tai galėtų būti. Jeigu man kas nors parodytų, kurioje vietoje dėl to sandorio yra vengiama mokesčių, tuomet galėčiau komentuoti. Dabar, kadangi niekas neparodo ir nepasako, tai skamba kaip toks populistinis teiginys, toks, kuris suprantamas, jei žmogus tingi gilintis į esmę“, – VŽ kalba p. Staškevičius.
„Aš sveikinu šio verslo perkėlimą į Lietuvą iki pat galutinio akcininko. Verslas Lietuvoje, akcininkai Lietuvoje – na, kam ta Malta?“, – priduria jis.
