Tarifas kuklus, tačiau vėjo jėgainės – nenaujos

UAB „Relit“ vėjo elektrą pardavinės tik po 5,21 ct už kilovatvalandę, – tokį tarifą ji užsitikrino gegužę pasibaigusiame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione. Šis tarifas artimas vidutinei elektros kainai biržoje, tačiau įmonė planuoja montuoti ne naujas, o 8 metų senumo vėjo jėgaines.

„Sąlyginai mažą elektros supirkimo kainą aukcione galėjome pasiūlyti, nes montuosime nenaujas vėjo jėgaines. Tai puikiai išlaikytos ir prižiūrėtos vokiečių gamintojo „Enercon“ jėgainės, jų parametrai nesiskiria nuo naujų. Be to, elektrines statysime Pagėgių savivaldybėje, vienoje vėjingiausių šalies teritorijų, tai taip pat leido pasiūlyti mažesnę kainą“, – aiškina Aivaras Stumbras, UAB „Relit“ generalinis direktorius.

„Skatinimo kvotų aukcionas su pertraukomis vyko nuo 2013 m. pradžios, todėl turėjome užtektinai laiko pasiruošti, išanalizuoti situaciją, pagrįsti ekonominius skaičiavimus“, – tvirtina p. Stumbras.

Pats mažiausias tarifas

Skatinimo tarifas, kurį, laimėjusi Kainų komisijos organizuotą skatinimo kvotų aukcioną, užsitikrino „Relit“, yra mažiausias kada nors galiojęs vėjo jėgainių gaminamai elektrai.

„Vėjo elektra su tokia kaina yra pati pigiausia elektros gamybos rūšis Lietuvoje“, – pažymi p. Stumbras.

Pagal nuo 2011 m. galiojančią tvarką naujai įrengiamose Lietuvos vėjo jėgainėse gaminamą elektrą valstybė 12 metų įsipareigoja supirkti už fiksuotą kainą, pasiektą aukcione. Mažiausia iš vėjo pagaminamos elektros supirkimo kaina Lietuvoje lig šiol siekė 6,95 ct/kWh, ją 60 MW galios vėjo parkui, kuris jungiamas prie elektros perdavimo tinklo, laimėjo UAB „Šilutės vėjo projektai“. 2013 m. pasibaigusiuose aukcionuose, kuriuose skatinimo kvotas išsidalijo dar keli stambių vėjo parkų statytojai – UAB „Amberwind“, UAB „Pamario jėgainių energija“ ir UAB „Eurakras“, įmonės užsitikrino 7,1 ct/kWh supirkimo tarifą.

Vėjo elektros supirkimo kaina iš „Relit“ jėgainių nedaug besiskiria ir nuo elektros kainos biržoje. Pastaraisiais metais elektros kainos mėnesio vidurkiai kito nuo 3,3 iki 6,1 ct/kWh, o 2015 m. gegužės 11–17 d. vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 36,10 Eur už megavatvalandę, arba 3,6 ct/kWh.

Pigumas turi minusų

Egidijus Simutis, vėjo parkus eksploatuojančių ar statančių įmonių bendrovių „Vėjo gūsis“, „Vėjo vatas“, „Amberwind“ atstovas, tvirtina – montuojant naują įrangą mažesnis nei 7 ct/kWh tarifas sunkiai įsivaizduojamas, nes kapitalo grąža tampa tokia maža, kad „bankai į projektus žiūri skersai“. Ir tai tik tuo atveju, jei parkas statomas vėjingoje vietovėje, kur vidutinis vėjo greitis – apie 7 m/sek.

„Pigiau galima siūlyti tik tokiu atveju, kai montuojamos nenaujos jėgainės. Nauja technologija neturi galimybių savo kaina konkuruoti su senomis jėgainėmis, tai ne kartą nesėkmingai bandėme įrodyti ir skatinimo aukcionus organizuojančiai kainų komisijai“, – sako jis.

Ponas Simutis svarsto, kad visuomenei pigūs sprendimai, ko gero, yra labiau priimtini, nes jie nedidina galutinės elektros kainos vartotojams. Tačiau teritorijų, kurios tinkamos vėjo energetikos plėtrai, Lietuvoje nėra daug, todėl, jo nuomone, jas užimti senais įrenginiais nėra tikslinga.

„Nesu nenaujos įrangos naudojimo šalininkas, abejoju, ar reikia geriausių technologijų principą aukoti dėl pigumo. Juk šone lieka tokie dalykai, kaip technologinis efektyvumas, elektros tinklo tarša, dėl kurios vargsta elektros tinklai, siekdami užtikrinti vartotojams tiekiamos elektros parametrų kokybę“, – nuomonę dėsto p. Simutis.

Ne prastesnės

Tačiau p. Stumbras tikina, kad nenaujos vėjo jėgainės yra ne ką mažiau efektyvios nei naujos.

„Analizavome 8–9 metų senumo jėgainių, kurios dirba Lietuvoje, realius duomenis. Remiantis perdavimo tinklo operatoriaus „Litgrid“ informacija, per daugiau nei 8 metus nefiksuojama jokio elektros gamybos sumažėjimo“, – nurodo jis.

Anot jo, jėgainės, kurias prie Pagėgių planuoja montuoti „Relit“, beveik nesiskiria nuo naujų įrenginių.

„Skirtumas tik tas, kad naujų jėgainių rotoriai yra kiek didesni, jos pačios kiek aukštesnės. Tačiau tai tikrai nėra prasta ar nugyventa įranga – ją eksploatavo ir prižiūrėjo pats gamintojas „Enercon“. Jėgainės yra sertifikuotos 25 metams, tai garantija, kad visą šį laikotarpį jos turi dirbti be problemų, o kokybiškai prižiūrimos galės veikti ir ilgiau“, – aiškina p. Stumbras.

Pirmasis vėjo jėgainių parkas Lietuvoje veiklą pradėjo nuo 2007 metų. Lietuvos vėjo elektrinių asociacija skaičiuoja, kad šiuo metu bendra Lietuvoje veikiančių vėjo parkų galia siekia apie 280 MW. Iki 2016 m. bendra parkų galia turėtų padidėti iki 500 MW, o pagaminamos elektros kiekis išaugti nuo 6% iki 12–13% visos šalyje suvartojamos elektros.

Straipsnis publikuotas  VŽ rubrikoje „Premium“ gegužės 25 d.