Kaunas atsikrato stereotipų: investuotojai įvertino rinkos potencialą
Regione veikiančios stambios įvairių pramonės šakų įmonės didžiąją dalį paslaugų perka iš šalies, tad smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms atsiveria didelės galimybės steigtis greta didžiųjų.
„Reikalai regione gerėja. Matome, kad gyventojų skaičius nemažėja, žmonės renkasi gyventi ir kurti verslą Kauno regione. Nors dar visai neseniai iš aplinkinių miestų keldavosi į Kauną, dabar matome ir atvirkštinį teigiamą procesą“, – sako Arturas Mackevičius, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas.
Apskritis sukuria daugiau kaip 19% šalies BVP ir pagal šį bei daugelį kitų ekonominių rodiklių nusileidžia tik Vilniui, tačiau manoma, kad Kaunas su Vilniumi konkuruoti galėtų dėl patrauklumo čia kurti tarptautinius paslaugų centrus, mat šis potencialas mieste vis dar neišnaudotas.
Regionas atgyjaPonas Mackevičius atkreipia dėmesį, kad Kauno patrauklumas kasmet auga. Tiek gyventojai, tiek verslininkai atsikrato stereotipų ir vis dažniau regione įžvelgia rimtų priežasčių steigti įmones. Susisiekimas, verslui skirtos teritorijos, darbo rinkos potencialas miestui ir ateityje žada spartų augimą.
„Geografinė Kauno vieta yra labai gera, patogi tiek Lietuvos įmonėms, dirbančioms vietos rinkoje, tiek užsienio kompanijoms, kurioms svarbus susisiekimas. Manau, susisiekimo svarba ir toliau augs, tad Kauno regionas investicijoms taps vis patrauklesnis“, – dėsto pašnekovas.
Kaune mokosi maždaug 30% visų šalies studentų, natūralu, kad šis skaičius leidžia tikėtis nuolatinio kokybiško darbo rinkos papildymo.
„Kaunas investuotojams gali pasiūlyti labai geras sąlygas ir dėl mokestinės aplinkos, darbo rinkos. Kauno LEZ įmonėms pastaruoju metu darosi vis patrauklesnė, įmonės joje kuriasi, vadinasi, ir darbuotojų randa. Žinoma, iššūkių šiuo klausimu kyla, tačiau Kauną gelbsti čia esantys universitetai – parengia nemažai specialistų“, – kalba p. Mackevičius.
Pašnekovo nuomone, gyvas regione ir smulkusis verslas, maitinimo, paslaugų įmonės, kurios paprastai yra gyvenimo kokybės indikatorius. Tačiau verslininkų atstovas sako pastebėjęs, kad šiandien dauguma smulkiųjų kuriasi ne įprastose centrinėse miesto vietose, o didžiuosiuose prekybos centruose, kurie lankytojų sulaukia kur kas daugiau.
„Pačios mažiausios įmonės gyvos, jų kuriasi, tačiau dažnai atrodo, kad jų nėra, mat pagrindinė miesto centro vieta – Laisvės alėja – merdėja. Daugelį smulkiųjų traukia prekybos centrai, ten verda pagrindinis gyvenimas“, – dėsto p. Mackevičius.
Nemažai investuotojams patrauklių veiksnių į Kauną traukia tiek gamybos bendroves, tiek paslaugų centrų projektus.
Patrauklus investicijoms„Kaunas turi ilgamečių industrinių tradicijų, vieną didžiausių regione Kauno technologijos universitetą, Kauno laisvąją ekonominę zoną (LEZ), Kauno oro uostą, miestas yra dviejų transeuropinių magistralių sankirtoje. Istoriškai Kauno rajone yra išlikusių ir naujai besikuriančių pramonės parkų bei infrastruktūrų, kurios patrauklios investicijoms“, – sako Alfonsas Gicevičius, „Danske Bank“ Kauno klientų aptarnavimo centro direktorius.
Ponas Gicevičius išskiria tris pagrindinius dalykus, kurie ir toliau didins Kauno regiono konkurencingumą.
„Jei žvelgtume į tolesnę ateitį ir bandytume optimistiškai numatyti, tikėtina, kad trys didieji projektai per dešimtmetį Kauno regioną, ir ypač Kauno miestą, turėtų sukurti kaip lyderiaujantį: Intermodalinio terminalo Kauno viešajame logistikos centre projektavimas ir statyba; Laisvės alėjos, galinčios tapti renesansu smulkiajam verslui, rekonstrukcija ir europinės vėžės per Kauną užbaigimas bei paleidimas. Tai sukurtų didelių galimybių didesniam turistų srautui“, – teigia p. Gicevičius.
Daugelis Lietuvos įmonių vadovų skundžiasi, kad sudėtinga rasti darbuotojų, o tai yra pagrindinis verslo plėtros stabdis. Kauno regiono verslininkai vienu balsu sutaria, kad padėtis nėra labai prasta, – gelbsti aukštosios mokyklos.
Atstumas negąsdina„Jei Kauną lygintume su mažesniais miestais, mūsų padėtis šiek tiek geresnė, nes čia, kaip ir Vilniuje, yra didelė aukštųjų mokyklų koncentracija. Taigi atvažiavęs studijuoti jaunimas neretai čia lieka dirbti“, – pasakoja , Kauno „Noriu“ personalo sprendimų grupės direktorė.
Kaune nemažai pasiūlymų sulaukia inžinerijos, maisto pramonės, tekstilės specialistai, nes šie sektoriai regione yra ypač stiprūs. Labai reikalingi ir IT darbuotojai – jau nieko nestebina, kad šių specialybių absolventai, neturintys darbo patirties, iš karto gauna darbo pasiūlymą.
Vyrauja bendra nuomonė, kad Vilniuje atlyginimai yra didesni negu Kaune, tačiau statistikos skaičių absoliutinti nereikėtų.
„Turime biurą ir Vilniuje, tad matome, kad kartais sostinėje siūlomi ir palyginti nedideli atlyginimai, o būna, kad Kaune ieškoma specialisto, kuriam alga numatyta kur kas didesnė. Atlyginimai priklauso ir nuo sektoriaus, ir nuo to, ar įmonė tarptautinė, ir dar nuo daugybės kriterijų“, – nurodo pašnekovė.
Vis dėlto p. Sirusienė įžvelgia vieną aiškią tendenciją: kauniečiai domisi galimybe dirbti Vilniuje, o vilnietį į Kauną sunkiai prisiviliosi.
„Užsienyje jau seniai 100 km atstumas nėra kliūtis. Pas mus darbuotojai irgi tampa vis mobilesni, tačiau dažniau tik viena kryptimi – kauniečiai važiuoja į Vilnių, o ne atvirkščiai“, – sako ji.
Statistika skelbia, kad 2014 m. registruoto nedarbo rodiklis Kauno regione sumažėjo nuo 9,9 iki 8,2% Tikėtina, kad ir 2015 m. gyventojų užimtumas augs, o nedarbas per metus gali sumažėti iki 7,8%.
Kauno regionas skaičiaisVERSLO TRIBŪNA
Kauno regionui atsiveria naujas proveržio šansas – pirmą kartą šiame finansavimo periode didelėms pramonės įmonėms skiriama galimybė gauti finansavimą investicijoms ir kurti šimtus naujų darbo vietų. Inovacijų agentūros paskelbtas kvietimas „Užsienio ir vietos investuotojų su dideliu darbo vietų kūrimo potencialu pritraukimas“ skirtas tiek užsienio, tiek Lietuvos įmonėms, pasirengusioms modernizuoti gamybą ir prisidėti prie regiono transformacijos link klimatui neutralios ekonomikos. Bendra kvietimo suma siekia 60 mln. Eur, o vienam projektui gali būti skirta iki 20,5 mln. Eur.
Lietuvos kreditavimo rinka yra gerokai labiau išsivysčiusi nei kaimyninių šalių, konstatuoja Linas Armalys, smulkiojo ir vidutinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“, veikiančio Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos rinkose, vadovas. Mūsų šalies verslininkai turi didelį pasirinkimą, iš ko pasiskolinti: bankų, kredito unijų, nebankinių kredituotojų, sutelktinio finansavimo platformų ir net greitųjų kreditų.
Kalėdinių dovanų projektas bene kiekvienam verslui kasmet tampa ir galvos skausmu, ir galimybe išsiskirti. Tendencijos rodo, kad jų gavėjai vis dažniau įvertina nuoširdžias pastangas – dovanos praktiškumą, prasmę ir emociją. Todėl simbolinės, mandagumo dovanos pamažu užleidžia vietą toms, kurios perduoda vertybes ir turi potencialo sustiprinti ryšį. Vienos iš tokių – abejingų nepaliekantys skonių ritualai.
Smulkesniems nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams, statytojų veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, nuo kitų metų įsigaliosiantys progresinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai smogs ypač skaudžiai. Iki šiol taikytas 15% GPM tarifas nuo grynojo pelno keičiasi ir gali kilti net iki 32%. Be to, vertinant mokesčių ribas, bus sumuojamos visos asmens pajamos, įskaitant gautas pagal darbo sutartį.
Gyventojų skaičius 2015 m. pradžioje – 583.058
Regiono sukuriamas BVP, mlrd. Eur, 2013 m. – 6,89
BVP vienam gyventojui, tūkst. Eur – 11,7
Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, Eur, 2013 m. – 2.196
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį – 541
Nedarbo lygis, %, 2015 m. pradžioje – 8,5 %
Registruoti bedarbiai, 2014 m. pabaigoje – 26.600
Regiono ypatybėsKaunas. Daugiausia naujų darbo vietų steigimą numato paslaugų įmonės, didieji prekybos centrai ir transporto įmonės, atliekančios pervežimus į Europos ir kitas šalis. Pramonės įmonės taip pat numato gamybos plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą. 80% medienos apdirbimo ir baldų gamybos įmonių numato investicijas į įrengimus ir technologijas, apyvartos padidėjimą ir naujų darbo vietų kūrimą, taip pat optimistiškai nusiteikusios maisto produktų bei kitos gamybos įmonės. Vis dėlto daugelis Kauno miesto įmonių, ypač gamybinių, prognozuoja ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumą.
Kauno rajonas. Ypač svarbi Laisvoji ekonominė zona (LEZ), jos konkurencingumą ir patrauklumą užsienio ir vietos investuotojams numatoma toliau didinti. Per pastaruosius kelerius metus Kauno LEZ su 9 investuotojais pasirašė sutartis, o investicinė jų vertė sieks kelis šimtus mln. eurų – didžioji dalis šių lėšų turėtų būti investuota iki 2017 metų. Kauno rajono savivaldybė 2015 m. pradės įgyvendinti Mažojo pakaunės turizmo žiedo projektą, kuris turėtų paskatinti plėtotis smulkųjį verslą.
Kaišiadorių rajonas. Rajone dominuoja ir daugiausia darbo vietų sukuria didelės maisto pramonės įmonės: paukštynai, kepyklos, mėsos perdirbimo bendrovės. Tačiau vis aktyviau kuriasi ir smulkusis verslas – randasi nedidelės krautuvėlės, kepyklėlės, paslaugų įmonės. Šiame rajone daug stiprių ūkininkų, specializuotų žemės ūkių.
Raseinių rajonas. 2015 m. didžiausia plėtra numatoma pramonės ir paslaugų sektoriuose. Kaip visuomet aktyvūs ūkininkai – jie ir toliau dalyvauja ES projektuose, numato gauti lėšų ūkiams modernizuoti.
Jonavos rajonas. Daugiausia investicijų ir naujų darbo vietų numatoma pramonės ir paslaugų įmonėse. Aišku, kad didžiausią įtaką šiam regionui daro čia esanti viena stambiausių Lietuvoje gamyklų – „Achema“.
Kėdainių rajonas. Lietuvos centre esantys Kėdainiai investuotojus vilioja laisvąja ekonomine zona ir joje taikomomis mokestinėmis lengvatomis. Tradiciškai rajone gana stiprios maisto pramonės bendrovės, kuriasi vis daugiau smulkiųjų įmonių. Pagal veikiančių įmonių skaičių Kėdainių rajonas nusileidžia tik Kaunui ir jo rajonui.
Prienų rajonas. Prienų rajonas, palyginti su kitais apskrities rajonais, turi mažiausiai veikiančių ūkio subjektų, didžiąją jų dalį sudaro itin smulkios įmonės, turinčios po kelis darbuotojus.
Birštono savivaldybė. Birštonas išskirtinis dėl gaunamų investicijų, kurios kurortiniam miestui turėtų pritraukti dar daugiau lankytojų, o jie galėtų būti paspirtis smulkiajam verslui juos aptarnauti. Kol kas miestas smarkiai nusileidžia netoli esantiems Druskininkams, tačiau ir šį miestą kasmet lanko vis daugiau turistų.
