Kaunas su 20 mln. Eur užsimojo tapti aviacijos verslo sostine

Oro uosto Kaune teritorija siekia 438 ha, šiuo metu išvystyta veikla 126 ha plote, todėl siekiama išnaudoti laisvą teritoriją.
Infrastruktūros įrengimas laisvoje Kauno oro uosto teritorijoje vykdomas valstybės lėšomis. Prasidėjusio pirmojo etapo darbų sąmata siekia 7,2 mln. Eur. Iš viso į reikiamos infrastruktūros aviacijos verslų pritraukimui sukūrimą numatoma daugiau nei 20 mln. Eur investicijų.
Žino, kad žalia pieva verslo nesudominsKauno oro uosto pietinėje dalyje įrengus infrastruktūrą, čia investuotojai galėtų statyti aviacijos ir susijusių veiklų bazes, organizuoti technikų rengimą, teikti techninio lėktuvų aptarnavimo, lėktuvų demontavimo ir prekybos, krovos paslaugas, čia galėtų kurtis pigių skrydžių kompanijų aviacijos bazės. Planuojama, jog įvykdžius pietinės dalies plėtrą čia bus sukurta keli šimtai naujų darbo vietų.
„Jeigu būtume privataus verslo atstovai, tai šios investicijos atsipirktų gal po 50 m., tai reiškia, kad greit bankrutuotume, – penktadienį Kauno oro uoste surengtame projekto „Aerohub Kun“ atidaryme sako Gediminas Almantas, VĮ Lietuvos oro uostai (LOU) generalinis direktorius. – Tačiau mes siekiame pritraukti privatų verslą ateiti čia ir investuoti. Kai verslui bus sukurta reikiama infrastruktūra, tada jis ateis. Į plyną lauką verslą sunku pritraukti“.
Oro uostus valdančios valstybinės įmonės vadovo teigimu, siekiant plėsti Lietuvoje teikiamų aviacijos paslaugų spektrą buvo vertinamos Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų galimybės. „Vilniaus oro uosto jau nėra kur vystyti, o Kaune dar yra laisvos teritorijos ir tą reikia išnaudoti“, – yra sakęs p. Almantas.
Ieško apčiuopiamų kontaktųKauno oro uosto plėtros pirmojo etapo darbai pavasarį pradėti pietinėje dalyje. Šiuo metu čia burzgia AB „Kauno tiltai“ sunkioji technika. Iki rugpjūčio čia bus nutiestas 193 m riedėjimo takas, o ateinantį pavasarį pradėtos angaro statybos, kuriame bus vykdomas krovininių orlaivių techninis aptarnavimas. Kaip teigia Jūratė Baltrušaitytė, LOU komercijos direktorė, verslas į šią dalį jau galėtų ateiti 2017 m. pavasarį.
Pasak p. Baltrušaitytės, šiuo metu „Aerohub Kun“ projektas ir jo teikiamos galimybės pristatinėjamos potencialiems investuotojams. „Dalyvaujame tarptautinėse parodose, tiesiogiai bendraujame su kompanijomis ir turime keletą apčiuopiamų kontaktų. Sutarčių dar nėra, bet jų tikimės netolimoje ateityje“, – kalba LOU komercijos vadovė.
Įgyvendinus aviacijos klasterio projektą, čia kalbama apie galimybę įsteigti Aviacijos mechanikų mokyklą. „Aviacijos mechanikų, inžinierių jau dabar labai trūksta. Tai sena problema. Mums reikia patiems parengti tokius specialistus, todėl tikimasi Švietimo ir mokslo ministerijos supratimo ir palaikymo, kad tokie darbuotojai būtų rengiami. Kitaip šis klasteris nebus pakankamai gyvybingas. Juk atėjus verslui reikės ir specialistų“, – kalba p. Baltrušaitytė.
Anksčiau buvo pranešta, jog dėl investicijų į pietinę Kauno oro uosto dalį LOU derasi su verslininko Gedimino Žiemelio valdoma aviacijos kompanija „Avia Solutions Group“ bei Airijos pigių skrydžių kompanija „Ryanair“, kuri Kauno oro uoste turi lėktuvų techninio aptarnavimo bazę ir šiuo metu yra vienintelė iš šio oro uosto skrydžius vykdanti kompanija.
Tikisi sudominti Oro parko projektuAntrą pietinės Kauno oro uosto dalies vystymo etapą tikimasi pradėti 2020 m., iš oro uosto nutiesiant riedėjimo taką į šalia veikiančią Kauno laisvąją ekonominę zoną (LEZ). Kaip sako Vytas Petružis, Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius, tokio tako įrengimas suteiktų proveržį aviacijos verslo kompanijoms steigtis ir jų teritorijoje. „Be riedėjimo tako aviacijos verslui nėra aktualu kurtis LEZ“, – pastebi p. Petružis.
Kauno LEZ yra parengusi 240 ha ploto Oro parko projektą. Ši teritorija, LEZ duomenimis, turėtų būti patraukli oro linijų bazėms, orlaivių aptarnavimo, aviacijos pramonės (lėktuvų surinkimas, bandymai ir prekyba) įmonėms, nes jos turėtų „priėjimą“ prie Kauno oro uosto pakilimo tako ir tuo pačiu galėtų naudotis mokestinėmis ir muitų lengvatomis, teikiamomis Kauno LEZ.