Bankų viltis – kad pirkėjai užmirštų bankomatus

Praėjusią savaitę įsigaliojo ES reglamentas dėl tarpbankinio mokesčio už atsiskaitymus debetinėmis ir kreditinėmis mokėjimo kortelėmis. Jis numato, kad nuo gruodžio mėnesio mokestis neturės viršyti atitinkamai 0,2% ir 0,3% pirkinio sumos – tai gerokai mažiau, nei įprasta dabar.

Pagal Lietuvoje veikiančias „Visa Europe“ ar „MasterCard“ kortelių schemas šį mokestį pinigus priimantis bankas moka kortelę išdavusiam bankui. Tačiau kortelių skaitytuvą prekybininkui pardavusi ar išnuomojusi institucija pati mokestį susigrąžina iš kliento, o šis – iš pirkėjo.

Todėl Lietuvos bankas skaičiuoja, kad dėl naujo reglamento prekybininkai sutaupys apie 18 mln. Eur per metus.

Kortelių verslas bankams nėra aukso kasykla – atvirkščiai, kaip rodo to paties Lietuvos banko prieš kelerius metus atliktas tyrimas, visas sektorius dėl šių paslaugų bendrai 2011 m. turėjo apie 10 mln. Eur nuostolių. Todėl viltis finansų įstaigos deda į tai, kad atsiskaitymai, sumažinus mokesčius, populiarės.

Ėmėsi priemonių

Ir deda ne tik viltis. Pavyzdžiui, SEB bankas neseniai paskelbė apie nuo liepos sumažėsiantį grynųjų limitą, kurį per mėnesį iš bankomato nemokamai galės paimti klientai. Kaip apibūdina Arvydas Žilinskas, banko atstovas spaudai, tai padaryta tam, kad pirkėjai tiesiog atsiskaitytų kortelėmis parduotuvėse, užuot, pavyzdžiui, išsiėmę grynųjų prie tos pačios parduotuvės esančiame bankomate.

 

Didžiausias šalies bankas tuo pačiu sumažino mokėjimo kortelių aptarnavimo mokesčius. Pasak p. Žilinsko, inkasavimas, popierinių pinigų skaičiavimas ir bankomatų priežiūra – nepigūs procesai, o už grynųjų išdavimą bankas iš esmės pajamų negauna. Iš mokėjimo kortelių paslaugų ilguoju laikotarpiu tikimasi uždirbti, nors artimiausiu metu, rodos, pajamos gali mažėti.

Priemonių skatinti atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, keičiant sąlygas tiek pirkėjams, tiek pardavėjams, imasi ir kiti bankai.

„Šiaulių bankas dar praėjusiais metais įvertino būsimus pajamų pokyčius dėl tarpbankinių mokesčių už kortele atliekamas mokėjimo operacijas sumažėjimo. Bankas ėmėsi priemonių aktyvinti savo klientų atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis ir per transakcijų kiekį kompensuoti pajamų sumažėjimą. Tikimės, kad ateityje tendencija atsiskaityti mokėjimo kortelėmis tik augs“, – atsakyme VŽ teigia Daiva Grikšienė, Šiaulių banko atstovė spaudai.

Pajamų praradimai

Finansų įstaigos užsimena, kad dėl naujų taisyklių planuoja pajamų sumažėjimą.

„Iki šiol atsiskaitymo kortelėmis mokesčiai priklausė nuo atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis apyvartos – palaipsniui didėjant atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis apyvartai, mokesčiai mažėja. Dabar yra įvesta tarpbankinio tarpusavio atsiskaitymo mokesčio viršutinė riba, todėl bankai susidurs su dideliu iššūkiu, kaip atitinkamai didinti atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis apyvartą“, – VŽ atsiųstame komentare teigia p. Žilinskas.

Anot jo, „bankai deda dideles pastangas“, skatindami atsiskaitymus kortelėmis, ir apyvarta nuosekliai didėja, tad prisitaikyti prie mokesčio ribojimo bus lengviau.

Kita vertus, SEB atstovas pažymi, kad „bankams tektų mažinti sąnaudas“, jei atsiskaitymų apyvarta nedidėtų pakankamai. Ar tai reiškia brangesnius tiesioginius mokesčius, už, pavyzdžiui, kortelių išdavimą klientams arba skaitytuvus prekybininkams, p. Žilinskas nepatikslino.

„Mūsų manymu, šis reguliavimas galės turėti įtakos banko pajamoms trumpuoju laikotarpiu. Tačiau ilguoju laikotarpiu nuosekliai augant atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis vietų skaičiui ir atsiskaitymų apyvartoms, poveikis turėtų išnykti“, – panašiai, kaip ir konkurentų atstovai, kalba Ramūnas Strauka, „Swedbank“ Sąskaitų ir mokėjimų valdymo departamento direktorius.

Rasa Petruškevičiūtė, DNB atstovė spaudai, sako neabejojanti, kad keisis vartotojų elgsena „ir jie vis dažniau rinksis atsiskaitymus kortelėmis“, todėl, anot jos, prognozuoti pokyčių įtaką banko finansams sunku.

Darius Jasinskis, „Danske Bank“ Verslo plėtros tarnybos direktorius, VŽ atsiųstame komentare sako, kad ES reglamente nustatomi maksimalūs tarpbankinio mokesčių dydžiai, o ne komisinio mokesčio prekybininkams dydis.

„Bankas su atskiru prekybininku sutaria komisinio dydį, įvertindamas minėtus tarpbankinius kaštus. Šis reglamento punktas įsigalioja gruodžio 9 d. Iki to laiko bankai turi pasirašyti naujas tarpbankinio kortelių aptarnavimo sutartis, atsižvelgiant į reglamente numatytus  ribojimus. Kiekvienas bankas individualiai nustatys naujus komisinius mokesčius prekybininkams ir jų taikymo pradžią“, – teigia  p. Jasinskis.

Jo teigimu, bankams atsiskaitymai kortelėmis taps mažiau pelningi arba atskirais atvejais net nuostolingi: „Atsiskaitymo kortelėmis operacijos aptarnavimo išlaidos gali viršyti gaunamą tarpbankinį mokestį. Tai ypač aktualu Lietuvoje žinant mažą mūsų kortelių turėtojų vidutinę atsiskaitymo sumą. Gaunamos banko pajamos dažnu atveju nepadengs fiksuotų tokios transakcijos kaštų.“

Teisė rinktis

Ponas Strauka taip pat pažymi, kad mažesni mokesčiai – ne vienintelis pokytis. Naujas reguliavimas, anot jo, „gali sukurti nesusipratimų mokėjimo kortelių naudotojams“.

„Prekybininkai turės pasirinkimo laisvę rinktis, kokias mokėjimo korteles aptarnauti, o kokių ? neaptarnauti. Iki šiol prekybininkai turėjo priimti atsiskaitymus bet kokio tipo mokėjimo kortelėmis“, – sako „Swedbank“ atstovas.

Kaip tai apibūdinama reglamente, bankai nuo šiol nebegali taikyti „reikalavimo priimti visas korteles“.

„Paslaugų teikėjai netaiko jokios taisyklės, kuria gavėjai, priimantys vieno išleidėjo išleistą kortele grindžiamą mokėjimo priemonę, įpareigojami priimti ir kitas tos pačios mokėjimo kortelių schemos kortele grindžiamas mokėjimo priemones“, – rašoma teisės akte.

Kitas dalykas, į kurį atkreipia dėmesį p. Strauka, mokesčių reguliavimas galios tik ES išleistoms privačioms mokėjimo kortelėms.

„Jis negalios verslo kortelėms ir už ES ribų išleistoms visų tipų kortelėms, kurių tarpbankiniai mokesčiai yra sąlyginai aukštesni nei reguliuojamų kortelių. Tad po reguliacijos įsigaliojimo bankų mokesčiai prekybininkams už atsiskaitymus nereguliuojamomis kortelėmis mažėti neturėtų“, – teigia p. Strauka.