2015-06-03 00:01

Investuotojų apsauga kaitina aistras ES

Nors ES senbuvės ir baiminasi, derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties suteikia puikią progą nustatyti naujus investicijų apsaugos standartus.

Gegužės gale Christoferis Fjellneris, vienas Europos Parlamento (EP) narių, „Twitterio“ paskyroje pranešė, kad EP Tarptautinės prekybos komitetas balsavo už modernią investicijų apsaugą Transatlantinėje prekybos ir investicijų partnerystės sutartyje (angl. Transatlantic trade and investment partnership, TTIP). Jis dar pridūrė: „Nes faktai visada laimi prieš mitus.“ Pergalė tikrai negalutinė, rezoliuciją birželio 9 d. dar turės patvirtinti EP.

Būtent EP pastaruoju metu strigdė derybas su JAV. Europos Komisijos (EK) derybininkai privalo skaitytis su EP nuomone, nes jo nariai turės ratifikuoti sutartį.

Ne vienas tiesiogiai derybose dalyvaujantis ES ir JAV pareigūnas neoficialiai patvirtins – „investicijų apsauga yra pats kontroversiškiausias derybų klausimas“. Kalbama apie investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmą (angl. Investor-state dispute settlement, ISDS).

Paprastai tariant, minėtas mechanizmas suteikia teisę užsienio investuotojams, manantiems, kad valstybė pažeidė jų teises, aplenkti vietos teismus ir pareikšti ieškinį prieš valstybę tarptautiniame arbitraže ir reikalauti žalos atlyginimo.

Klausimas kelia tikrą audrą tiek Briuselio koridoriuose, tiek ES senųjų narių sostinėse. Vienas dažniausiai girdimų argumentų – ISDS apribos valstybių narių galimybę priimti sprendimus, kurie bus naudingi viešajam interesui ir užtikrins aukštus standartus tokiose srityse kaip aplinkosauga, vartotojų teisių ar sveikatos apsauga. Briuselyje dažnai griaudi ir raginimai išbraukti ISDS nuostatas iš laisvosios prekybos sutarties su JAV.

Raimundas Karoblis, Lietuvos nuolatinis atstovas ES, gegužės viduryje pripažino, kad ISDS yra vienas klausimų, kuris šiuo metu stabdo derybas dėl TTIP.

Beje, būtent apie ISDS derybininkai jau kuris laikas nediskutuoja. Kaip patikino vienas aukštas ES derybininkas, „JAV davė laiko ES aiškiai suformuoti savo poziciją“. Gegužės pradžioje EK pateikė pasiūlymų dėl mechanizmo tobulinimo, ir jei birželį jiems pritars EP, šis klausimas turėtų būti grąžintas į darbotvarkę.

Požiūrio pokytis

Dabartiniai debatai gali atrodyti keisti. Susitarimai dėl investicijų apsaugos ES valstybėms ne naujiena. Šiandien pasaulyje sudaryta apie 3.000 investicijų apsaugos sutarčių, beveik pusės jų šalys yra ES narės.

Vis dėlto ES senbuvės investicijų apsaugos sutarčių su JAV neturi. Lietuva investicijų apsaugos sutartį su JAV pasirašė 1998 m. Analogiškas sutartis turi Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija.

„Investicijų apsaugos sutarčių tarp senųjų ES narių ir JAV poreikio praeityje paprasčiausiai nebuvo“, – pabrėžia Freya Baetens, Leideno universiteto teisės docentė ir tyrimų centro vadovė.

Ji dar prideda, kad investicijų apsaugos susitarimai praeityje buvo sudaromi tarp išsivysčiusių ir besivystančių valstybių, kuriomis nebuvo pasitikima. Kitaip tariant, šiomis sutartimis siekiama apsaugoti kapitalo eksportuotojus nuo politinės rizikos.

Vis dėlto teisininkai pabrėžia, kad ISDS sistema evoliucionavo ir dabar susitarimai sudaromi ir tarp išsivysčiusių valstybių. Pavyzdžiui, investicijų apsaugos nuostatos įtrauktos į laisvosios prekybos susitarimą tarp ES ir Kanados.

Senbuvių baimės

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad yra kelios priežastys, kodėl ES senosios narės taip bijo tartis su JAV dėl investicijų apsaugos.

Pirmiausia šiuo metu Švedijos energetikos bendrovė „Vattenfall“ yra pateikusi ieškinį prieš Vokietijos vyriausybę dėl jos 2011 m. sprendimo gerokai paspartinti laipsnišką branduolinės energijos gamybos nutraukimą. Tai lėmė dviejų „Vattenfall“ atominių elektrinių uždarymą.

Bylos baigtis neaiški, tačiau vokiečiai – beje, jie ir išrado investicinių ginčų sistemą – bijo, kad jiems gali tekti atlyginti švedų bendrovei nuostolius. „Ši sistema jiems pradėjo nebepatikti, nes jie pasidarė atsakovai“, – aiškina Inga Martinkutė, „Valiunas Ellex“ asocijuota partnerė.

Ponia Baetens pabrėžia, kad senosiose ES narėse gana gajūs antiamerikietiški sentimentai. „Viešoji nuomonė yra priešiška JAV, šis faktas buvo nuvertintas“, – teigia teisininkė. Ji dar priduria, kad ir EK komunikacija ISDS klausimu nėra itin gera, todėl investicijų apsaugos klausimas apipinamas įvairiais mitais.

Teisė reguliuoti

Vienas dažniausiai ISDS oponentų išsakomų argumentų – investicijų apsauga sukelia reguliacinio atgrasymo poveikį. Kitaip tariant, valstybės gali neva nesiryžti priimti sprendimų, nes bijos, kad jie pažeis investuotojų teises.

Vis dėlto teisininkai mano, kad toks poveikis yra mitas.

„Visi apie jį kalba, žmonės jo bijo, bet niekas negali įrodyti, kad toks poveikis egzistuoja“, – juokiasi p. Baetens. Valstybių praktika rodo, kad įgyvendinant viešosios politikos tikslus ir priemones investuotojų interesų pažeidimas nėra svarbiausia.

Kalbant apie ES lygiu priimamus teisės aktus, galinčius sukelti ginčų su investuotojais, tokiu atveju atsakovė bus ES, o ne valstybė narė. „Jeigu ES teisė reikalauja konkretaus veiksmo, atsakomybė veikiausiai tektų ES“, – aiškina p. Martinkutė.

Arbitražų praktika taip pat rodo, kad „paprastai, kai valstybė įgyvendina įstatymų leidžiamąją funkciją, priimdama nediskriminacinius ir sąžiningus teisės aktus, ji neprivalo mokėti kompensacijų investuotojams dėl jų pelno sumažėjimo“, – sako teisininkė.

Nyderlandų vyriausybės užsakymu atlikta studija rodo, kad 90% investicinių ieškinių kyla dėl administracinių priemonių, nukreiptų prieš užsienio investuotojus (pavyzdžiui, leidimo išdavimo vilkinimo, nepagrįsto sutarties nutraukimo ir pan.), ir tik 10% ieškinių kyla dėl įstatymų aktų. Tačiau pastarieji beveik niekada nėra išsprendžiami investuotojų naudai.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS
Iliuzinis saugumas

Ponia Martinkutė atkreipia dėmesį, kad ES senbuvių saugumo jausmas, neva dabar JAV bendrovės negali paduoti investicinių ieškinių, yra iliuzinis. JAV įmonės gali pasinaudoti senosios kartos sutartimis – tokiomis, kurios sudarytos tarp Lietuvos ir JAV, ar, pavyzdžiui, tarp Lietuvos ir Vokietijos, – ir įsteigusios tarpinę bendrovę kad ir Lietuvoje paduoti ieškinius prieš ES senbuves. Naujose sutartyse, tokiose kaip TTIP, investicijų struktūrizavimo galimybės gerokai apribotos.

Senosios sutartys taip pat taiko labai aukštus materialinius investicijų apsaugos standartus. O per pastaruosius porą dešimtmečių investicijų apsaugos mechanizmai evoliucionavo ir naujose sutartyse, anot p. Martinkutės, „valstybių ir investuotojų interesai yra daug geriau subalansuoti“.

„Senosios ES narės gali daug labiau nusvilti nagus, jeigu liks galioti seno kirpimo investicijų apsaugos sutartys“, – pabrėžia teisininkė.

Proga reformuoti sistemą

TTIP suteikia puikią progą bendru sutarimu nustatyti naujus investicijų apsaugos standartus. EK gegužės pradžioje pristatė visą naujų pasiūlymų, kaip patobulinti ISDS mechanizmą, paketą. Būtent šiems pasiūlymams praeitą savaitę pritarė ir EP Tarptautinės prekybos komitetas.

Svarbi naujovė – EK siūlo kurti apeliacinį mechanizmą. Tai yra tiek investuotojai, tiek valstybės, jeigu ši naujovė bus įgyvendinta, turės galimybę apskųsti tarptautinių arbitražų sprendimus. Iki šiol tokios galimybės nebuvo.

„Apeliacinis mechanizmas iš tikrųjų reikalingas tam, kad suvienodintų investicinių sprendimų praktiką“, – pabrėžia p. Martinkutė. Yra pasitaikę atvejų, kai arbitražo tribunolai analogiškose bylose priima skirtingus sprendimus.

Ponia Baetens atkreipia dėmesį, jog neigiamas aspektas būtų tas, kad ginčų sprendimas taptų brangesnis ir užtruktų gerokai ilgiau. „Dabar visai arbitražo procedūrai ir sprendimui pasiekti reikia apie dvejų metų, tad turbūt galėtume kalbėti apie tai, kad šio proceso trukmė padvigubėtų“, – teigia teisininkė.

Birželio 3 d.

52795
130817
52791