Kelio Vilnius-Utena remonto klausimas pagaliau pasiekė Seimą
Algis Žvaliauskas, susisiekimo viceministras, ketvirtadienį parlamentarams pristatė dar pernai vasarą Vyriausybės patvirtintą Seimo nutarimo projektą, numatantį galimybę valstybei prisiimti beveik poros šimtų milijonų eurų vertės įsipareigojimus, susijusius su kelio Vilnius-Utena rekonstrukcija viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. 70 Seimo narių balsavo už šio nutarimo projekto pateikimą, 1 buvo prieš, 16 susilaikė.
Šis projektas turėjo būti Seimui pateiktas dar pernai rugsėjį, tačiau net dešimt mėnesių valdančiosios koalicijos partneriai tarpusavyje aiškinosi dėl numatomos rekonstrukcijos būdo ir kainos. Tik neseniai rastas sutarimas dėl bent nutarimo projekto pateikimo ir svarstybų Seime pradžios.
Rimantas Sinkevičius, susisiekimo ministras, VŽ yra sakęs, kad per šį laiką siūlomas projektas buvo detaliai pristatytas ir valdančiosios koalicijos politinėje taryboje, ir kiekvienai valdančiajai frakcijai Seime. Buvo netgi sudaryta speciali valdančiųjų darbo grupė, turinti dar kartą įvertinti pasiūlytojo Vilnius-Utena kelio remonto būdo ir kainos tikslingumą, išnagrinėti galimas šio projekto finansavimo alternatyvas.
Susisiekimo ministerijos atstovai džiaugiasi, kad pavyko nutarimą projektą bent pristatyti Seime, tikintis, jog jis bus priimtas dar iki birželio pabaigos. Tai leistų jau šiemet pradėti būtinus koncesininko parinkimo darbus, o kitąmet – pačią rekonstrukciją.
Kita vertus, dalies valdančiųjų vis vien reiškė abejones dėl projekto skaidrumo ir jo kainos. „Už tuos pinigus, kurie bus čia išleisti vien remontui, galima visiškai naują keturių juostų kelią nutiesti“, – gūžčiojo pečiais Petras Gražulis, valdančiosios Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas.
Jo pasiūlymu Seimas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši pateiktų savo išvadą, ar viskas su kelio Vilnius-Utena remontu yra skaidru.
Vyriausybė paprašė, kad parlamentarai šį klausimą svarstytų skubos tvarka. Seimo narių dauguma su tuo sutiko. Birželio 18 d. klausimas grįš į parlamento plenarinių posėdžių salę.
Kaip VŽ jau skelbė, Vyriausybė rugpjūtį yra pritarusi tam, kad beveik prieš tris dešimtmečius nutiestas betoninis kelias Vilnius-Utena būtų rekonstruojamas viešosios ir privačios partnerystės būdu. Šiam projektui turi pritarti ir Seimas.
Vyriausybė siūlo, kad Automobilių kelių direkcija su konkurso būdu parinkti privačiu investuotoju pasirašytų 13 metų trukmės sutartį. Privatus koncesijos dalyvis projektuotų, trejus metus rekonstruotų ir paskui dar dešimtmetį prižiūrėtų šį kelią.
Privati įmonė į kelio rekonstrukciją turėtų investuoti apie 67 mln. Eur (be pridėtinės vertės mokesčio). Valstybė su koncesininku atsiskaitytų per 13 metų, už kelio remontą ir priežiūrą išmokėjusi jam iš viso apie 170 mln. Eur.
Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcija ir priežiūra turėtų būti antrasis projektas, vykdomas Lietuvoje viešosios ir privačios partnerystės būdu. Pirmasis toks projektas buvo jau baigtas Palangos aplinkkelis.
