„Lidl“ prisitaiko, prekybos rinka – taip pat
„Logistikos centro statybos darbus planuojame baigti laiku. Be šio objekto, dar statome kelias parduotuves įvairiuose šalies miestuose“, – apie vykdomus pasiruošimo darbus kalba Daina Balčiūnienė, „Lidl“ tinklo atstovė Lietuvoje. Bendrovė aktyviai ieško ir naujų darbuotojų. Pasak p. Balčiūnienės, šiuo metu vykdoma vadovaujančių parduotuvės darbuotojų atranka.
„Sėkmingai atranką įveikę kandidatai kelis mėnesius dar bus apmokomi mūsų tinklo padaliniuose užsienyje“, – informuoja p. Balčiūnienė. VŽ žiniomis, „Lidl“ Lietuvoje jau kurį laiką renkasi ir viešųjų ryšių partnerius.
Tinklo atstovai pabrėžia, kad atidarymui reikia tinkamai pasirengti – pastatyti ir įrengti parduotuves bei logistikos centrą, suformuoti prekių asortimentą būsimoms parduotuvėms. Todėl ir konkreti tinklo atidarymo data dar vis neskelbiama.
Beveik pasiruošę
Kone 41.000 kv. m, daugiau nei 30 mln. Eur vertės „Lidl“ logistikos ir sandėliavimo centro Kauno rajone pagrindiniai statybos darbai, kuriuos atlieka bendrovė „Mitnija“, beveik baigti. VŽ žiniomis, šiuo metu Lietuvoje iš viso statoma gerokai per 20 „Lidl“ parduotuvių. Dar keliasdešimties parduotuvių statyboms gauti leidimai. Kaip jau skelbta, būtent apie 20–30 parduotuvių bendrovė Lietuvoje ir ketina atidaryti vienu metu.
Pašnekovai, tiekėjai ir ekspertai, sumuodami žinias iš rinkos, mini dvi galimas tinklo veiklos pradžios datas: metų sandūrą ir 2016 m. liepą. Pastaroji data, VŽ šaltinių teigimu, neoficialiai minima pačių „Lidl“. Visgi šių metų pabaiga ar 2016 m. pradžia esą labiau tikėtina, nes metus tuščias laikyti jau įrengtas patalpas yra ekonomiškai sunkiai pagrindžiamas sprendimas.
Gero laiko nėra
„Paprastai prekybininkų laukiamiausias laikas yra prieš didžiąsias šventes – Kalėdas, Velykas ir pan. Vartotojai daugiausia perka ir išleidžia šventėms, tad naujas rinkos dalyvis gali tikėtis sulaukti daugiau dėmesio“, – sako Benas Adomavičius, Vadybos ir ekonomikos universiteto ISM strateginio valdymo modulio vadovas.
Tačiau jis priduria, kad įėjimas į rinką – tai ne tik patogiausio laiko nustatymas. Logistika, personalo atranka, statybų eiga ir daugelis kitų aplinkybių gali koreguoti įėjimo datą.
„Labiau tikėtinas įėjimas į rinką per kelių mėnesių laikotarpį“, – „Lidl“ veiklos pradžios datą spėja p. Adomavičius.
Mindaugas Kulbokas, bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos šalims, taip pat svarsto, kad metai iki pirmųjų parduotuvių atidarymo – labai tolima ir sunkiai tikėtina data, nes daug pasiruošimo darbų jau padaryta, didesnių kliūčių delsti nėra. Kita vertus, strategija taip pat nėra žinoma ir iki galo aiški. Jei bendrovė numatė, kad pradės veiklą, pavyzdžiui, su 40 parduotuvių vienu metu, procesas gali užtrukti.
Mažmenininkai sako, kad maisto prekyboje labai gerų ar labai blogų datų parduotuvėms atidaryti apskritai nėra. Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas, priduria, kad nebent prieš pat žiemos šventes atidaryti naujų parduotuvių mažmeninėje prekyboje kiek privengiama. Duris reikėtų atverti bent mėnesiu anksčiau, kad vartotojai apsiprastų.
„Mes madų nesilaikėme, viskas susidėliojo istoriškai: mintį gvildenti pradėjome vasarį, viską suplanavome, sudėliojome ir tik vasarą atidarėme pirmą parduotuvę“, – savų parduotuvių pradžią 2013 m. prisimena Saulius Urbonavičius, UAB „Fresh Market“ vadovas. Esą ir „Lidl“ atveju gali būti taip pat – parduotuves bendrovė atidarys ne iš anksto numatytu laiku, o tada, kai bus pasiruošusi.
Tačiau p. Urbonas kiek stebisi, esą dar negirdėti, kad būtų pradėta masiškai derėtis su tiekėjais Lietuvoje.
„Kiekvienoje kategorijoje jie turi prekių, kurios gaminamos paties „Lidl“ užsakymu. Jų į Lietuvą tikrai atsiveš. Bet su vietos tiekėjais tinklas vis tiek privalės kalbėti. Lenkijoje „Lidl“ turi lenkų tiekėjų, Vokietijoje – vokiečių“, – sako p. Urbonas ir skaičiuoja, kad nuo derybų pradžios iki parduotuvių atidarymo turėtų praeiti mažiausiai 4–5 mėnesiai.
VŽ žiniomis, tam tikros derybos su tiekėjais vyksta. Konfidencialumo sutarčių supančioti gamintojai viešai atvirauti nesiryžta, tačiau dalis jų prasitaria, kad kai kurios sutartys sudaromos dėl gamybos su privačia „Lidl“ etikete, tiekimo nuo 2016 m. pradžios. Kitos – nuo metų vidurio.
Prie rinkos prisitaikys
Prekių su privačia etikete prekybos tinkle išties bus daug. Tačiau pasiruošimo darbai leidžia spėti, kad bendrovė nestokos dėmesio ir vietos vartotojų įpročiams. Dalis parduotuvių Lietuvoje tikrai siūlys ir šviežių kepinių, čia pat vietoje keptos duonos, bandelių ir pan. Tai atskleidžia išvados dėl būsimų parduotuvių statybų poveikio aplinkai vertinimo.
Tinklą valdanti Vokietijos bendrovė „Lidl Stiftung & Co. KG“ per jai atstovaujančią teisininkų kontorą Lietuvos valstybiniam patentų biurui pateikė ir prašymą įregistruoti naują prekės ženklą „Lild turgelis“. Toks žingsnis leidžia spėti, kad žemų kainų Vokietijos tinklo parduotuvės valdytojai į asortimentą planuoja įtraukti ir šviežių, kaimiškų prekių. Panašius turgelius savo parduotuvėse jau senokai įrengė ir kiti didieji tinklai, pavyzdžiui, „Maxima“ turi „Linkėjimus iš kaimo“, „Rimi“ įkurdino ūkininkų krautuvėlę „Vikis“.
„Net neabejoju, kad jie atlieka rinkos analizę, vertina, kas čia populiaru, kas traukia pirkėjus, ir tikrai pasiūlys tam tikrų sprendimų būtent Lietuvos vartotojams“, – sako Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius.
Pasak jo, kiekvienas prekybininkas, pradėdamas veiklą naujoje šalyje, supranta, kaip svarbu prisitaikyti prie tos rinkos ypatumų. „Lidl“ prie rinkos prisitaiko ir visose didžiosiose Europos šalyse.
„Kokie tie sprendimai bus ir kaip jie pasiteisins, reikės palaukti ir pamatysime“, – spėlioti neskuba p. Vilimas.
Daug dėmesio „Lidl“ skiria ir parduotuvių aplinkai. Kauno rajone bendrovei logistikos centrą stačiusi „Mitnija“, kuri taip pat užsiima dar dviejų tinklo parduotuvių statyba Kaune, pabrėžia, kad tai bus naujos koncepcijos ir dizaino parduotuvės, su medinėmis santvaromis, energiją taupančiais technologiniais sprendimais ir pan.
Šalia kai kurių parduotuvių bus įrengtos ne tik automobilių stovėjimo aikštelės, bet, pavyzdžiui, ir krepšinio aikštelės, pėsčiųjų perėjos, pasivaikščiojimo takai ir pan.
Rinka kasa apkasus
Prie naujo konkurento, akivaizdu, taikosi ir rinka: pertvarkomos parduotuvės, peržiūrimas asortimentas ir kainodara.
VERSLO TRIBŪNA
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Būti ten, kur klientai gyvena ir dirba – tokią strategiją sparčiai besikeičiančioje mažmeninės prekybos rinkoje pasirinkęs „Iki“ prekybos tinklas per pastaruosius penkerius metus išsiskyrė nuoseklia plėtra, o šiandien pagal nuosavų parduotuvių skaičių užima lyderio poziciją tarp didžiųjų prekybininkų. Prekybos tinklą valdančios bendrovės „IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė pažymi, kad ši strategija atspindi įmonės siekį būti kuo arčiau pirkėjų ir palengvinti jų kasdienybę.
Pieno produktų grupė „Norfos“ parduotuvėse yra viena iš gausiausių tarp maisto prekių. Ją lenkia tik mėsos produktų grupė. Tokio pirkėjų palankumo „Norfoje“ parduodamas pienas ir jo gaminiai sulaukia dėl vertinamos kokybės, asortimento įvairovės ir ypač konkurencingos kainos. Ją didžia dalimi lemia tai, kad didelė dalis šiame prekybos tinkle parduodamų pieno produktų gaminama „Norfos“ įmonių grupei priklausančios UAB „Rivona“ valdomoje Alytaus pieninėje.
„Tai, kas vyksta rinkoje, nėra kainų karas tarp „Maximos“ ir „Rimi“. Tai yra pasiruošimo darbai prieš „Lidl“ atėjimą“, – namų darbus prieš būsimą karą pabrėžia p. Kulbokas.
Gerardas Rogas, „Iki“ tinklą valdančios UAB „Palink“ generalinis direktorius, interviu VŽ sakė, kad jų strategijos pamatas – būti kuo mažiau panašiems į „Lidl“ ir kuo stipriau išlikti „Iki“. Bendrovė šiuo metu daug investuoja į asortimentą, naujus, lietuvių virtuvei mažiau matytus produktus. Tik „Norfa“ kol kas mažiausiai reaguoja į naujo dalyvio atėjimą. Ponas Dundulis VŽ ne sykį minėjo abejojantis visa griaunančia naujokų įtaką.
„Žinoma, atsiras dar vienas konkurentas, bet žmonės gyvena ir po to“, – sako p. Dundulis.
„Lidl“ smūgiu išties gali virsti ne tiek prekybininkams ar jų maržoms, kiek tiekėjams. Logistikos sandėlio dydis – daugiau nei 40.000 kv. m – rodo, kad tinklas pasiruošęs plėtrai, ir leidžia nuspėti, jog Lietuvą pasieks nemažai prekių iš bendros „Lidl“ tiekimo grandinės. Taigi vietos tiekėjams teks konkuruoti su atvežtine ar net pačių pagaminta, bet „Lidl“ ženklu pažymėta produkcija. Pavyzdžiui, „Rimi“, valdančios per 50 parduotuvių tinklą Lietuvoje, sandėlio dydis yra maždaug perpus mažesnis.
