Neįgaliųjų lengvatos tarnauja „VP Market“

Žilvinas Marcinkevičius, UAB "VP Market" generalinis direktorius, teigia, jog istorija, kurios atomazga - Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pripažinti grąžinti 76,244 mln. Lt PVM mokesčio bendrovei "VP Market" – prasidėjo pagrindiniams akcininkams nutarus atskirti smulkų nekilnojamąjį turtą nuo stambesniojo.

"Mūsų tikslas buvo šį nekilnojamojo turto verslą išskirti į 2 šakas. Todėl UAB "VP Nekilnojamasis turtas" ir UAB "Turto vystymo įmonė" įkūrė UAB "Regiono investicija", kuri sukoncentravo smulkius objektus, nes jie likvidūs - mažos parduotuvėlės, kaip "T -Market", - aiškina p. Marcinkevičius. - Kitai bendrovei - UAB "Optimali investicija" atiteko stambūs objektai - "Maxima" parduotuvės, "Maxima Bazė" ir kitos didelės parduotuvės. Šiais objektais mes nebijome rizikuoti - jie yra mažiau likvidūs ir brangūs."

Pasak jo, "Optimali investicija" sukaupė nekilnojamojo turto, kurio vertė siekė maždaug 600 mln. Lt. Akcininkai tuo metu sprendė šio turto pardavimo galimybes.

"Kitas aspektas, kurį mes svarstėme, buvo pardavimo galimybė. "Regiono investicijos" mes nenorime parduoti, norime turėti savo nuosavybėje. Tuo tarpu "Optimali investicija" galėjo būti parduota",– dėsto p. Marcinkevičius.

Aiškindamas, kodėl buvo nuspręsta parduoti "Media", "Maxima" , "HyperMaxima" parduotuves ir kitus didelius objektus valdžiusią "Optimalią investiciją" invalidų draugijai "Spindulys", p. Marcinkevičius pabrėžė, kad prieš tai vykusios derybos su potencialiais pirkėjais šiemet pavasarį nutrūko. "Su vienais nutrūko derybos, su kitais irgi - dingo interesai. Pavasarį nebeliko jokių variantų. Dar ir tarpusavyje pradėjome ginčytis",– pasakoja jis.

"Todėl, norėdami parduoti nekilnojamąjį turtą ir ramiau pagyventi, nusprendėme parduoti šį turtą išsimokėtinai per 10 metų "Spindulio" draugijai, kurios steigėjas yra labai artimas mums žmogus. Todėl visi 9 akcininkai turėtą turtą ir pardavėme",– aiškina p. Marcinkevičius VŽ duomenimis, viena iš "Spindulio" draugijos steigėjų yra Eda Krasnadamskienė - Žilvino Marcinkevičiaus gyvenimo draugė bei kito "VP Market" akcininko Nerijaus Numavičiaus vyriausioji sesuo.

"Taip, ji yra viena iš draugijos steigėjų. Aš skatinu tų žmonių veiklą, ir man tai malonu. Kam už tą pačią kainą parduoti kažkam kitam - aš mieliau jiems parduodu, kad jiems geriau sektųsi", - apsisprendimą patikėti visuomeninei invalidų organizacijai šimtamilijoninį turtą komentuoja p. Marcinkevičius.

VŽ duomenimis, "Optimalios investicijos" vadovu dirbo Mindaugas Marcinkevičius, vienas iš "VP Market" akcininkų ir Žilvino Marcinkevičiaus brolis.

"Spindulio" draugija įsikūrusi Vilniuje, Medžiotojų g. 26, name, kur anksčiau buvo registruotas ir gyveno Žilvinas Marcinkevičius.
"Ten yra mano uošvių namas, ir aš ten gyvenau. Tas namas buvo uošvio indėlis į draugiją", - neslepia sąsajų su “Spindulio” draugija p. Marcinkevičius.

"Spindulio" draugijos žinion atidavę 100% "Optimalios investicijos" akcijų "VP Market" akcininkai tikina nesuabejoję draugijos galimybėmis. “Optimali investicija” turėjo 791,535 mln. Lt įstatinį kapitalą.

"Neįgalumas nereiškia neturtingumo. Jie įsigijo turtą, kurį "VP Market" toliau nuomojo ir gavo nuomos žymiai daugiau, negu jiems reikėjo sumokėti kasmetinį įnašą už akcijas. Taigi jie buvo pajėgūs mokėti už akcijas po 60 mln. Lt kasmet, nes "Optimali investicija" uždirbdavo daugiau",– aiškina p. Marcinkevičius.

Ekspertų teigimu, pardavę turtą invalidų draugijai, prekybininkai galėjo turėti ir apčiuopiamos naudos. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme šalia kitų įmonių ir organizacijų, kurios atleidžiamos nuo nekilnojamojo turto mokesčio, įrašytos ir invalidų draugijos bei jų įmonės. Nuo jų naudojamo nekilnojamojo turto nereikia mokėti turto mokesčio. Invalidų organizacijai priklausanti "Optimali investicija" naudojosi šia nekilnojamojo turto lengvata iki 2002 m. birželio.

"Optimali investicija" naudojosi šia nekilnojamojo turto lengvata, tačiau koks buvo efektas, negaliu pasakyti",– teigia Ignas Staškevičius, AB "Vilniaus prekyba" generalinis direktorius ir "VP Market" vykdantysis direktorius.
Kadangi nekilnojamojo turto vertė siekė apie 600 mln. Lt, o turto mokestis per metus sudaro 1% turto vertės, kiekvieną mėnesį buvo sutaupoma maždaug 500.000 Lt.

"Buvo daug priežasčių, kodėl turtą pradėjome kaupti šioje įmonėje, viena iš jų buvo ir turto mokesčio lengvatos", – p. Staškevičius neslepia priežasčių, kodėl stambiosios parduotuvės atiteko “Optimaliai investicijai”.

Birutė Černiuvienė, VMI viršininko pavaduotoja, teigia, jog jai nebuvo žinoma, kad, pasinaudodama Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo lengvata, didžiąsias “VP Market” parduotuves valdanti “Optimali investicija” nemoka turto mokesčių.
"Negalėjau žinoti, nes nemačiau tos įmonės dokumentų", – teigia p. Černiuvienė. Ji priminė, kad VMI tik administruoja mokesčius.
Praėjus kiek laiko po didžiausių "VP Market" parduotuvių pardavimo "Spindulio" draugijos valdomai bendrovei, "VP Market" akcininkai nusprendė atpirkti iš "Optimalios investicijos" jos valdomą turtą. Šį žingsnį p. Marcinkevičius aiškina pasikeitusiomis aplinkybėmis rinkoje.

"Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, kad mes gavome ultimatyvų pasiūlymą iš vienos užsienio įmonės, ir mums buvo aiškiai pasakyta, kas turi būti parduodama ir kaip”, – sakė jis.

Pasak jo, užsienio pirkėjams labiausiai rūpėjo, kiek nuosavo turto turi įmonė. “Šių metų auditas buvo komplikuotas, kadangi vyko po "Enron" ir kitų skandalų. Auditoriai ypač akylai žiūrėjo, kiek nuosavo turto turi įmonė, mums buvo svarbu turėti nekilnojamojo turto. Ir mes bėgome atgal į “Spindulį”, ant kelių klaupėmės ir sakėme – gal jūs galite parduoti mums tas “Optimalios investicijos" parduotuves”,– pasakoja “VP Market” vadovas.

Gegužės pabaigoje “VP Market” už atgautus didžiuosius prekybos centrus “Optimaliai investicijai” įsipareigojo sumokėti 703,148 mln. Lt per 7 metus. Kartu “VP Market” liepos 11 d. deklaravo VMI grąžintiną PVM – 103,612 mln. Lt.
Tačiau deklaracijos teisingumą patikrinę VMI pareigūnai nustatė, jog bendrovės pateikiama suma yra didesnė, nei turėtų būti, ir sumažino grąžintiną PVM 27,367 mln. Lt, taip pat skyrė 2,7 mln. Lt baudą. Tiesa, inspektoriai galėjo skirti ir kur kas griežtesnę – 50% dydžio baudą.

“VP Market” vadovai tikina, jog atgautą PVM jie turės sumokėti “Optimaliai investicijai”.
“Tuos pinigus turime sumokėti lapkričio mėnesį, ir skirtingai nei sakoma, mes jų neįsidėsime į kišenę. Tai bus tie 60 mln. Lt ar 70 mln. Lt. Tie pinigai priklauso “Spindulio” draugijai. Pagal įstatymus, jie negali būti skirstomi nei jos nariams, nei steigėjams, o naudojami pačios draugijos reikmėms”, - aiškina p. Marcinkevičius.

Tokie argumentai neįtikino Seimo Antikorupcijos komisijos, ji, susipažinusi su Vilniaus valstybinės mokesčių inspekcijos medžiaga, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl "VP Market" ir "Optimalios investicijos" sandorių pripažinimo negaliojančiais. “Visi šių sandorių sudarymo mechanizmai leidžia manyti, kad jie yra neteisėti. Reikia patikrinti turto bei akcijų atsiradimo kelią", - VŽ sakė Nijolė Steiblienė, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkė.

Vaida Urmonaitė, Generalinio prokuroro pavaduotoja, tikino, kad tyrimas jau pradėtas, ir renkama medžiaga iš VMI bei kitų institucijų. Anot jos, prokuratūra tiria, ar buvo pažeistas viešasis interesas sudarant šiuos sandorius, ir tyrimo eigoje bus išsiaiškinta, ar yra pagrindas civilinei bylai kelti. Tuo tarpu Seimo Antikorupcijos komisijai, kuri turi teisę nagrinėti korupcijos ir su ja susijusius reiškinius, užkliuvo galimas sandorių apsimestinumas bei prieštaravimas viešajai tvarkai. Naujasis Civilinis kodeksas (CK) leidžia pripažinti sandorius negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja viešajai tvarkai arba gerai moralei ir yra apsimestiniai. "Nereikia viešosios tvarkos suprasti siaurai ir populiariai. Naujasis CK viešosios tvarkos pažeidimą įvardija kaip moralės, etikos, sąžiningumo pažeidimą. Mes įtariame, kad šie aspektai buvo pažeisti sudarant sandorius, todėl Generalinė prokuratūra, gindama valstybės interesą, patvirtins, ar mūsų įtarimai pagrįsti", - teigė p. Steiblienė.

Sandorius pripažinti negaliojančiais turi teisę tik teismas, o Generalinė prokuratūra gali atlikti tyrimą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą, nes šiais sandoriais galėjo būti pažeisti valstybės interesai.

VŽ konsultavę ekspertai puse lūpų užsiminė, kad "Vilniaus prekybos" vadovai, projektuodami šią PVM susigrąžinimo schemą, pasinaudojo ir 1998 m. patirtimi. Tai vadinamoji cukraus istorija, kai UAB "Vilniaus prekybos mažmena" įdarbino neįgaliuosius jos tuo metu valdytuose fabrikuose AB "Kėdainių cukrus" ir AB "Panevėžio cukrus". Dėl galiojusių PVM lengvatų neįgaliesiems tada buvo nesumokėta 44,5 mln. Lt šio mokesčio.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Patikrinimų skyriaus turimais duomenimis, AB "Panevėžio cukrus" cukraus pardavimo agentais buvo įdarbinti 203 invalidai, jie sudarė 53,9% visų fabriko dirbančiųjų, o "Kėdainių cukruje" – 509 invalidai, jie sudarė 57% visų fabriko dirbančiųjų. AB "Kėdainių cukrus" 1997 m. birželio–liepos mėn. ir 1997 m. gruodį–1998 m. sausį Kėdainių, Panevėžio, Pasvalio, Biržų ir Rokiškio rajonuose organizavo akciją "Cukrus be antkainio", per kurią invalidams buvo išdalyta arba pigiau – po 1 Lt/kg ar 2,30 Lt/kg – parduota apie 230 t cukraus.

VŽ turimi dokumentai rodo, kad "Kėdainių cukrus" 1997 m. gruodį visą turimą cukrų pardavė, tačiau realiai produkcija liko jos sandėliuose, už ją įmonei nesumokėta. Po to "Vilniaus prekybos mažmena" organizavo "Kėdainių cukruje" savo padalinį ir jo vadove paskyrė jo Realizacijos skyriaus darbuotoją E. Radkevičienę. Ji pagal tipines pirkimo-pardavimo sutartis pardavė sandėliuose buvusį cukrų toms pačioms įmonėms, kaip ir ankstesniais metais. Stambiausių cukraus pirkėjų 1995–1998 m. sąraše minima 20 tokių įmonių.