Pelynai lietuviškame cukruje

Antrasis cukraus perdirbimo įmonių privatizavimo etapas, prižiūrint ŽMŪM Privatizavimo departamentui, vyko birželio 24 d.–spalio 7 d. Tuo metu pagal 1992 m. liepos 22 d. Vyriausybės nutarimą "Dėl žemės ūkio aptarnavimo ir žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių privatizavimo tvarkos ir sąlygų" žemdirbiai lengvatinėmis sąlygomis (viena akcija kainavo 2,5% jos nominalios vertės) turėjo teisę įsigyti PC, KC, PC ir MC akcijų.

Jiems, pasak Palmiros Panavienės, ŽMŪM Privatizavimo departamento vyresniosios specialistės, buvo skirta iki 50% įmonės įstatinio kapitalo.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai įsigijo 50% KC, MC ir PC akcijų. Kiek mažiau – 30,7% jų žemdirbiai nusipirko iš PC (žr. lentelę Nr.1).

Ir nors pinigai už akcijas jau sumokėti, tačiau jos vis dar priklauso valstybei.

"Pasirašymas buvo sustabdytas, nes tam prieštarauja Cukraus pramonės įmonių asociacija "Cukrus", tvirtindama, kad pardavinėjant cukraus fabrikų akcijas žemdirbiams buvo pažeistas Cukraus įstatymas",– aiškina Donatas Stanikūnas, ŽMŪM viceministras.

Pagal šį įstatymą turėjo būti įsteigtas cukraus gamintojų susivienijimas. Kad jis būtų įkurtas, visus cukraus fabrikus privatizuoti reikėjo vienu metu, o žemdirbiai juose būtų turėję daugiau kaip 50% akcijų.

"Dabar PC fabrikas išslydęs iš žemdirbių rankų, ten daugiau kaip 50% akcijų jau privatizuota, o KC beveik pusė akcijų privačiose rankose",– sako p. Stanikūnas.

Pasak neoficialių šaltinių, pagal dabar galiojantį Akcinių bendrovių įstatymą toks susivienijimas nebus įsteigtas, nes "norint sujungti įmonių įstatinius kapitalus, turi pritarti 2/3 visų įmonių akcininkų".

Rimantas Stulgys, "Cukraus" prezidentas, VŽ sakė, kad asociacija dar tik galvoja, ką toliau daryti su cukraus pramone, tačiau lemiamo sprendimo kol kas neturi.

"Jeigu daugiau kaip 50% cukrų gaminančių įmonių akcijų priklausys žemdirbiams, tai išsispręs cukrinių runkelių supirkimo, cukraus realizavimo ir jo kainų problema",– mano p. Stanikūnas.
Anot jo, dabar tarpusavyje prieštarauja dvi grandys – cukrinių runkelių augintojai nori gauti savo pelną, o perdirbėjai – savo.

Dalis PC ir KC akcijų – privačiose rankose

1996 m. pabaigoje 40% KC akcijų įsigijo grupė fizinių asmenų, kuriems atstovauja Ignas Staškevičius, susijęs su Londone įregistruota kompanija "Albert Mortensen SA". Pirkdami KC darbuotojams prilausančias akcijas, šie neįvardyti asmenys jau tų pačių metų pavasarį turėjo nusipirkę 66% (iš jų 30% "Albert Mortensen S.A.") PC akcijų.

"PC pasirinkome todėl, kad bendrovės kontrolinis akcijų paketas jau buvo privačiose rankose, vėliau buvo investicijos į KC, nes tokia buvo pagrindinė "Albert Mortensen S.A., kuri į PC investavo per 2 mln. USD, sąlyga", – tikino p. Staškevičius.

Anot jo, iš pradžių buvo nuspręsta pirkti 10% KC akcijų, tačiau darbuotojų, norinčių parduoti savo akcijas, atsirado daugiau.

Neįvardijami asmenys KC akcijas iš pradžių pirko po 20 ct, po to kainą pakėlė dvigubai, tačiau pasiūlai viršijus paklausą kainą vėl sumažino.

Pasak p. Staškevičiaus, pradėjus jiems perpirkinėti akcijas iš darbuotojų, pasipylė kaltinimai.
"Buvo žmonių, kurie nenorėjo, kad mes turėtume cukraus perdirbimo įmonių akcijų", – sakė jis.
"Mes įstatymų nepažeidėme ir pirkome ne valstybei, o darbuotojams priklausančias akcijas (žr. lentelę Nr.3)", – tvirtino p. Staškevičius.

Tuo tarpu p. Stulgys nerimauja, kad dabar pelningai dirbantys PC ir KC, kurių didesnė dalis priklauso neįvardijamiems asmenims, ateityje turės dar geresnes sąlygas, o sunkiai besiverčiantys MC ir PC bus pasmerkti žlugti.

"Aš įtariu, kad šių fizinių asmenų grupės pagalba mūsų cukraus fabrikai gali atsidurti užsienio kompanijų rankose, jeigu tik jiems bus pasiūlyta gera kaina už akcijas",– VŽ sakė p. Stanikūnas.
Maisto pramonės darbuotojų profesinė sąjunga (MPDPS) vasario 12 d. kreipėsi į Ministrą Pirmininką, prašydama priimti nutarimą "Dėl cukraus rinkos apsaugos".

"Viliamės, kad Vyriausybė suvokia savo socialinę atsakomybę už Cukraus pramonės darbuotojų ir cukrinių runkelių augintojų darbo vietas ir neleis, kad nugalėtų kontrabandinių importuotojų lobistiniai interesai", –sakė Gražina Gruzdienė, MPDPS pirmininkė.
Tokios galimybės neatmetė ir pats p. Staškevičius, teigdamas, kad Lietuvos cukraus perdirbimo pramonė, norėdama įstoti į ES, neapsieis be užsienio investicijų. Tačiau, anot jo, jeigu Vyriausybė sugebės apsaugoti vidaus rinką, tai "savo akcijų tikrai neatsisakys, nes cukraus verslas pastovus ir pelningas".

Padėtį tiria komisijos

Kilus diskusijoms dėl žemdirbių įsigytų akcijų pasirašymo, ŽMŪM sudarė dvi komisijas, iš kurių viena – svarsto, ką reikia keisti cukraus įstatyme, Vyriausybės priimtuose nutarimuose, susijuosiuose su cukraus pramone, o kita – kaip elgtis su cukraus pramone.
Viena iš komisijų, pasak p. Stanikūno, turėtų pateikti išvadas, kaip toliau turėtų dirbti cukraus pramonė Lietuvoje.

"Gali būti nuspręsta du fabrikus modernizuoti taip, kad juose cukrus būtų gaminamas kuo mažesnėmis sąnaudomis, o kitus du – palikti dirbti kaip pirminio perdirbimo įmones", – aiškina viceministras.
Labai svarbu, anot jo, kuo greičiau pakelti cukraus gamybą, nes Lietuvai stojant į ES cukraus pramonei pagal 3 m. gamybinį našumą bus nustatyta cukrinių runkelių auginimo ir perdirbimo kvota, privaloma balto cukraus įsivežimo iš ES šalių kvota.

PC, KC, MC ir PC per sezoną perdirba apie 700.000 t cukrinių runkelių ir iš jų pagamina 80.000–90.000 t cukraus (gyventojai per metus suvartoja apie 120.000 t).
ŽMŪM pareigūnų teigimu, PC ir KC dirba rentabiliai (žr. lentelę Nr.4), 1995 m. jie gavo per 10 mln. Lt pelno. Tuo tarpu kiti du fabrikai, p. Stanikūno teigimu, – MC ir PC – silpni, nesugeba sukaupti apyvartinių lėšų ir yra įsiskolinę bankams (žr. lentelę Nr.2). Mažiausiai 30.000 t cukraus kiekvienais metais pagaminama iš cukrašvendrių pusfabrikačių. Cukrinius runkelius 32.000 ha plote augina per 30.000 ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių.
ŽMŪM duomenimis, iš cukraus gamybos procese uždirbtų pajamų gyvena apie 100.000 Lietuvos gyventojų.

"Svetimas" cukrus gali sužlugdyti

1997 m. sausio 1 d. panaikinus lengvatinį 9% PVM ir cukraus kainai pakilus nuo 2,50 Lt/kg iki 3 Lt/kg–3,60 Lt/kg, pasidarė pelninga jį importuoti į Lietuvą. Vyriausybė cukrinių runkelių supirkimo kainą 1997 m. padidino 5 Lt (1996 m. – 165 Lt/t, 1997 m. – 170 Lt/t).
Lenkijoje, kurioje dabar yra 500.000 t cukraus perteklius, cukraus savikaina yra tik 2,04 Lt/kg. Latviškas cukrus dabar taip pat 50 ct/kg pigesnis už mūsiškį. Be to, Latvijos cukraus pramonė perdirba daug pigaus importuoto pusfabrikačio, o Estija vartoja tik įvežtą cukrų.
Pasak p. Staškevičiaus, jeigu padėtis nepasikeis, greitai ims tarpusavyje konkuruoti cukraus importuotojai.

Tačiau sausio pabaigoje, p. Stanikūno teigimu, ES davė Lietuvai leidimą dabar galiojantį 35% (bet ne mažiau kaip 750 Lt/t) cukraus muito mokestį padidinti. Koks bus cukraus importo mokestis (75% ar 100%), dar tik diskutuojama.

"Taip apsaugosime savo rinką nuo įvežamo cukraus pertekliaus, kuris sužlugdytų mūsų cukrinių runkelių augintojus ir jų perdirbėjus", – sakė viceministras. Beveik 80% cukraus savikainos sudaro cukrinių runkelių kaina, kurią nustato Vyriausybė.
"Jeigu Vyriausybė sumažins cukrinių runkelių supirkimo kainas, galima galvoti ir apie mažesnę paties cukraus kainą", – aiškina p. Staškevičius.

Ketina ir investuoti, ir pirkti

Pagal sausio 23 d. su Vokietija pasirašytą ketinimų protokolą numatomas platus cukraus pramonės gamybos, perdirbimo ir realizavimo bendradarbiavimas.
"Nemažai Vokietijos kompanijų pasirengusios investuoti į Lietuvos cukraus pramonę", – sakė p. Stanikūnas. Be vokiečių, teikti kreditus cukrų gaminančioms įmonėms modernizuoti ŽMŪM yra gavusi pasiūlymų ir iš anglų, danų bei švedų firmų. Be to, šios kompanijos norėtų įsigyti ir kai kurių šių fabrikų akcijų.

Tuo tarpu p. Staškevičius VŽ taip pat pateikė šešių Vakarų kompanijų (Didžiosios Britanijos "Albert Mortensen S.A." ir "Ed F Man Sugar Ltd.", Vokietijos "Mashinen und Anlagenbau Grimma Gmbh" ir "Sudzucker AG", Danijos "Danisco" bei Prancūzijos "Generale Sucriere") sąrašą, kurios ketina investuoti į lietuviškojo cukraus gamybą arba nusipirkti kurį nors vieną iš dabar dirbančių keturių fabrikų. Pono Staškevičiaus teigimu, "Albert Mortensen S.A." yra įsigijusi apie 30% "Panevėžio cukraus" akcijų ir jau investavusi per 2 mln. USD.

Anglai norėtų investuoti dar apie 8 mln. USD, "Mashinen und Anlagenbau Grimma Gmbh" siūlo projektą (modernizuotų fabriką, sumontuotų įrangą atliekoms perdirbti, pastatytų gamyklą, kurioje būtų surinkinėjama žemės ūkio technika), pagal kurį į vieną iš fabrikų investuotų 20–30 mln. DEM. "Sudzucker AG" dar šiais metais ketina pasirašyti sutartis dėl fabrikų ar akcijų paketų įsigijimo bei investuoti apie 50 mln. DEM.

Visos šios kompanijos, pasak p. Staškevičiaus, kelia tą patį reikalavimą – apsaugoti vietinę rinką. Padėtį gelbėtų cukraus importo mokesčio pakėlimas, Baltijos šalių laisvosios prekybos sutarties pakoregavimas, kad būtų užkirstas cukraus reeksportas iš Latvijos ir Estijos. ŽMŪM duomenimis, keturi cukraus fabrikai įvertinti po 200 mln. Lt, per metus jie kartu pagamina produkcijos už 225 mln. Lt.