Cukraus monopolio priešaušryje

Grupė fizinių asmenų, susijusių su Londone užregistruota kompanija "Albert Mortensen SA", bando tapti dviejų perspektyviausių Lietuvos cukraus fabrikų savininkais. 1996 m. įsigiję AB "Panevėžio cukrus" kontrolinį akcijų paketą (53% akcijų), šie kol kas neįvardijami asmenys supirkinėja ir AB "Kėdainių cukrus" (KC) darbuotojų akcijas.

Nepatvirtintais duomenimis, dviejų geriausių Lietuvos cukraus fabrikų ėmėsi "Albert Mortensen SA" drauge su UAB "Urdžia". Šią žinią VŽ patvirtinti arba paneigti vienas iš "Urdžios" bendrasavininkių bei "Panevėžio cukraus" valdybos pirmininkas Žilvinas Marcinkevičius pastarąją savaitę nesurado laiko, tik pasakė: "Jūs nežinot, kaip aš nenoriu su jumis susitikti".

Nuo išsamesnių komentarų susilaikė ir "Albert Mortensen SA" įgaliotinis Lietuvoje Ignas Staškevičius, pažadėjęs viską smulkiai paaiškinti "po Naujųjų, kai aptilsią aistros".

Gardžiausias kąsnelis Daugiau kaip pusę viso š. m. Lietuvos runkelių cukraus (apie 50.500 t) pagamins šie du fabrikai, laikomi šalies cukraus gamybos šerdimi.

Žemės ūkio specialistai aiškina, kad tas, kas valdys šiuos du perspektyvius fabrikus, nulems visų Lietuvos cukrininkų likimą, nes likusieji du fabrikai – "Marijampolės cukrus" (MC) ir "Pavenčių cukrus" (PC) – neišlaikys konkurencijos. "Mes 1995 m. turėjome 10 mln. Lt pelno",– VŽ sakė Rimantas Radkevičius, KC generalinis direktorius, jau 11 m. vadovaujantis fabrikui. Anot jo, per pastaruosius 2 m. jo našumas padidėjo 40%, o šiemet pelno tikimasi tokio pat kaip pernai.

Ir "Panevėžio cukrus" šį sezoną cukraus pagamino penktadaliu daugiau negu pernai. Suinteresuota kapitalo pritraukimu į Lietuvą kompanija "KPMG Peat Marwick" Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dar pernai siūlė schemą, pagal kurią 4 cukraus fabrikai, pirmiausia susijungę į nacionalinį koncerną, vėliau peraugtų į kontroliuojančiąją (holdingo) kompaniją, kuri ir sukurtų BĮ su užsieniečiais. Pagal šį planą vakariečiai, investavę apie 49% kapitalo, vėliau būtų sunaikinę negyvybingus fabrikus ir pasirūpinę darbo netekusiais akcininkais.

Tačiau tuo metu ŽŪM Maisto departamento direktoriumi dirbęs Juozas Vėtrinas nesutiko su tokiu pasiūlymu, nes investuotojai, jo nuomone, "iškart būtų numarinę tris mažiau gyvybingus fabrikus". Todėl ŽŪM, nesugebėjusi šiuo planu pasinaudoti bei pasirašyti kontrakto su tuo metu realiausiu investuotoju suomių cukraus koncernu "Finsugar", šiandien tik bejėgiškai skėsčioja rankomis. "Už įsigytas akcijas dabartiniai jų šeimininkai nemokėjo, todėl jas taip lengvai ir perleidžia kitiems, be to, tai kiekvieno individualus reikalas", – sakė Ignas Mondeikis, ŽŪM Maisto departamento vyriausiasis specialistas.

Tačiau apie šiuos sandorius abi pusės su spauda nenori kalbėti. "Akcijos perkamos už privačių asmenų pinigus, kurie yra deklaruoti", – aiškino p. Staškevičius. Toks akcijų pirkimas nerimą kelia ir Valstybinei konkurencijos ir vartotojų tarnybai, kuri tiksliai dar nežino, kiek yra nupirkta KC akcijų. Jų manymu, toks susiliejimas gali reikšti kainų diktatą bei dirbtinį bankrotą kitiems 2 fabrikams.

Jurgis Ignotas, PC generalinis direktorius, VŽ guodėsi, kad gruodžio 5 d. vykusiame Pramonininkų asociacijos susitikime Bronislovas Lubys teigė, jog siekiant, kad kuo daugiau lietuviškų prekių patektų į Vakarus, reikia mažinti muitus ir "cukraus pramonę paaukoti Lietuvos labui".

Komentarai