Rytų skirtomieji tinklai krenta iš privatizavimo tinklų
Prieš penkerius metus įgyvendinus elektros energetikos ūkio reformą ir sukūrus penkias atskiras bendroves, elektros perdavimo operatorė "Lietuvos energija" tapo finansiškai silpnesnė nei neišskaidytos kitų Baltijos šalių energetikos bendrovės.
Pasak VŽ šaltinių, Vyriausybė svarsto planus artimiausiu laiku sukurti elektros energetikos susivienijimą, į kurį įsilietų „Lietuvos energija“ (LE), Rytų skirstomieji tinklai, iš dalies prisidėtų privati elektros skirstymo bendrovė „VST“. Šis darinys galėtų tapti nacionaliniu investuotoju, kuris dalyvautų naujos jėgainės statyboje. Sukūrus stambų energetikos susivienijimą, būtų lengviau užtikrinti bankų finansavimą ir pritraukti projektui įgyvendinti reikalingas lėšas.
LE, kuri drauge su Latvijos, Estijos, Lenkijos energetikos bendrovėmis planuoja statyti naująją jėgainę, tai pavyktų gerokai sunkiau. Šaltiniai teigia, kad energetikos susivienijimo idėja buvo svarstoma pas premjerą, tačiau sprendimas galutinai nėra priimtas. Skirtingai nei Baltijos šalių energetikos bendrovės, Lietuvos elektros energetikos bendrovė prieš penketą metų buvo išskaidyta į atskiras elektros perdavimo, paskirstymo bei gamybos bendroves, todėl vietoje vienos atsirado penkios įmonės - perdavimo tinklo operatorė LE, Lietuvos elektrinė, Mažeikių elektrinė ir Rytų bei Vakarų skirstomųjų tinklų bendrovės.
Po restruktūrizavimo LE finansinis pajėgumas tapo gerokai silpnesnis nei kitų Baltijos šalių elektros bendrovių, kurios išskaidytos nebuvo. „Lietuva iš pat pradžių ėmėsi įgyvendinti ES direktyvas ir, kaip reikalaujama, tvarkingai atskyrė elektros gamybą, perdavimą ir paskirstymą į atskiras bendroves. Gaila tik, kad didžiosios ES šalys, o paskui jas - ir kaimyninės Latvija, Estija, Lenkija – direktyvų reikalavimų iki galo neįvykdė. Jos rado tam tikras formas, kaip to išvengti - įkūrė susivienijimus, kurie gana sėkmingai sprendžia iškilusius uždavinius eiti į kitas rinkas, privatizuoti energetikos kompanijas kitose šalyse“, - interviu VŽ pernai yra sakęs Rymantas Juozaitis, LE generalinis direktorius. Tada jis minėjo, kad dėl investavimo į naują jėgainę schemos Vyriausybė nuspręs „artimiausiu laiku“.
Nesvarstė?
Valdininkai ginasi, kad sumanymas kurti energetikos bendrovių susivienijimą nėra svarstomas. „Vyriausybė tokių planų nesvarstė. Nenorėčiau to komentuoti“, - VŽ sako Saulius Spėčius, premjero patarėjas. Tačiau pažymi, kad Vyriausybės strateginiame komitete neseniai buvo svarstomi įstatymo dėl naujos atominės elektrinės nuostatai, kur numatyta, kad projektą vykdytų nacionalinis investuotojas.
„Strateginiam komitetui yra pristatyta medžiaga, kurioje išdėstyta, jog turės būti nacionalinis investuotojas, tačiau nedetalizuojama, koks jis turėtų būti. Konkretesni dalykai komitete nebuvo aptariami“, - aiškina p. Spėčius.
