Akcijas žada perduoti teisingai, sąžiningai ir protingai
Žilvinas Marcinkevičius, "NDX energija" valdybos pirmininkas: "Mums tai kainuotų, mes šiek tiek bijome šio projekto, nes netektume VST kontrolės, tačiau esame pozityviai nusiteikę. Iš principo esame pasiruošę perduoti - sąžiningai, protingai, teisingai - "Lietuvos energijai" visą VST kontrolę ir prisiimti įsipareigojimus veikti kaip mažesnysis šio bendrovės akcininkas."
Valstybės vyrus taip sužavėjo galingojo energetikos konsorciumo idėja, kad premjeras Gediminas Kirkilas šią savaitę jo kritikus viešai apkaltino atstovaujant ekonominėms grupėms, kurios suinteresuotos privatizuoti Rytų skirstomuosius tinklus (RST). "Tai nacionalinės reikšmės strateginis projektas. Ir kiek besuktume aplink jį kritiką, man visiškai aišku, kad jis yra gerai apgalvotas, jis yra svarbus Lietuvai strateginiu požiūriu, jis yra pelningas. Aišku, kad Lietuvoje yra ekonominių grupių, kurios nėra šiuo projektu patenkintos, jos galbūt laukė RST privatizavimo. Ir neabejoju, kad jos mėgins menkinti šį projektą", - antradienį žurnalistams rėžė premjeras.
Viskas būsią teisinga
Projektą išsijuosdami giria ir projekte ketinantys dalyvauti energetikai. Jie ramina, kad ekspertų išsakomos abejonės esančios be pagrindo. "Principai, kuriais bus vertinamos projekte dalyvausiančios trys energetikos įmonės, priklausys nuo to, kokias sąlygas Vyriausybė sudėlios konkurso medžiagoje. Bus skelbiamas tarptautinis konkursas, o jį laimėjusi konsultacinė kompanija ir atliks vertinimą. Manau, kad turėtų būti vertinama atsižvelgiant tiek buhalterinę vertę, tiek į pinigų srautus ir visus kitus įmonių rodiklius", - VŽ aiškina Rymantas Juozaitis, "Lietuvos energijos" (LE) generalinis direktorius.
Žilvino Marcinkevičiaus, AB VST valdančios bendrovės "NDX energija" valdybos pirmininko, teigimu, ypač svarbu, kad jungiant įmones būtų teisingai įvertinta visų trijų energetikos bendrovių vertė. "Yra įprastos metodikos, kaip įvertinti 100% įmonės akcijų vertę - atsižvelgiant tiek į jos turtą, tiek jos pelningumą bei perspektyvą. Čia panašiai kaip biržoje, viskas susideda į krūvą", - VŽ aiškina jis. Tačiau pabrėžia, kad privataus subjekto vertė turi būti vertinama pirmiausia pagal tai, kokią jis duoda ekonominę naudą ir kokią ekonominę naudą gali duoti šio subjekto akcijos ateityje. "Todėl reikia įvertinti, kokia yra akcijos ekonominė vertė, tam yra vertinimo metodika. Be to, turi būti pasitekta ne vienas vertintojas, savo nuomonę pareikš ir bankai. Be abejonės, Lietuvos valstybė ir mes taip pat įsivertinsime. Todėl konsensusas turėtų būti rastas", - sako p. Marcinkevičius.
Be valstybės garantijų
Ponas Juozaitis užtikrina, kad konsorciumui imant paskolas iš bankų nebus pasitelkiama valstybės garantijų. "Nacionalinis investuotojas ir kuriamas dėl to, kad jis būtų finansiškai pajėgus ir neprireiktų jokių valstybės garantijų - investuotojas galėtų savo ir iš banko skolintomis lėšomis investuoti į atominės elektrinės ir elektros jungčių projektus", - tikina jis. Anot jo, bankai paprastai skolina, kai įmonės suformuoja 20-30% nuosavų lėšų, o kitos lėšos būna padengtos įmonių įsipareigojimais. "Bankai gal duotų paskolas neužstatant turto, pakaktų bendrovės įsipareigojimų.
Turto užstatymas būtų kraštutinis atvejis", - aiškina jis. Pasak p. Juozaičio, bankai, su kuriais vyksta pokalbiai, nemato problemų, kad lėšos būtų skolinamos be valstybės garantijų. Anot p. Juozaičio, skaičiavimai rodo, kad bankai skolina lėšas, kai skolintos lėšos neviršija 5 EBITDA dydžio. "Buvo prieita prie išvados, kad beveik nereikės papildomų veiksmų, konsorciumas galės plėtoti projektus savais ir skolintais pinigais, be valstybės įsipareigojimų", - tvirtina LE vadovas.
Panašūs tikslai
Ponas Marcinkevičius pabrėžia, kad planuojamas kurti konsorciumas yra įdomus ir naudingas todėl, kad leistų pasiekti tiek valstybei, tiek VST rūpimą tikslą - užtikrinti prieinamą vartotojams elektros kainą. O pradėti galvoti apie tokią išeitį paskatinusi grėsmė, kad uždarius pagrindinę šalies gamintoją - Ignalinos atominės elektrinę – 2009 m. pabaigoje elektrą tektų gaminti šiluminėse elektrinėse, kuriose būtų kūrenamas organinis kuras iš Rusijos, arba importuoti elektrą iš Rusijos.
"Ir vienu, ir kitu atveju išteklių teks pirkti iš vieno šaltinio, o nesant kitų alternatyvų, kaina gali tapti aukštesnė arba valstybei tektų daryti Rusijai kokias nors politines nuolaidas. Nauja jėgainė suteiktų alternatyvą", - pažymi p. Marcinkevičius. Anot jo, Vyriausybės parengtas projektas, kad Lietuvos naujos jėgainės statymo projekte dalyvausiantis nacionalinis investuotojas būtų akcinė bendrovė "Lietuvos energija", o jos kapitalas būtų gerokai sustiprintas, įmokant tiek RST didžiąją dalį akcijų, tiek VST akcijų, sukurtų "labai reikšmingus finansinius pajėgumus".
"Mums tai kainuotų, mes šiek tiek bijome šio projekto, nes netektume VST kontrolės, tačiau esame pozityviai nusiteikę. Iš principo esame pasiruošę perduoti - sąžiningai, protingai, teisingai - LE visą VST kontrolę ir prisiimti įsipareigojimus veikti kaip mažesnysis šio bendrovės akcininkas", - aiškina p. Marcinkevičius. Jis neslepia, kad iš šio projekto "NDX energija" tikisi ir ekonominės naudos. "Juk esame privati bendrovė. Manau, kad ekonominė nauda drauge su kokybiška paslauga ir nedidelėmis elektros kainomis yra suprantama.
O valstybė kartu tikisi įgyvendinti savo tikslus, kurie yra analogiški mūsų tikslams - kad vartotojai turėtų kuo pigesnės elektros", - dėsto jis. Ponas Marcinkevičius tvirtina, kad "NDX energija" nedalyvautų projekte, jei valstybė konsorciume turėtų mažiau nei 51% akcijų. "Tokio projekto sėkme abejojame, nes didžiojoje daugumoje ES energetikos bendrovių valstybės kapitalas turi didžiąją dalį akcijų. Privati įmonė nesugebėtų konkuruoti su kitų šalių valstybinėmis bendrovėmis", - aiškina jis.
Mažai žino
Rimas Varkulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, sako, kad kol kas sunku įvertinti, ar vartotojams ir pramonei būtų naudinga privataus kapitalo atėjimas į šalies elektros energetikos sektorių. Jis naujos jėgainės statybos idėją vertina palankiai.
"Klausimas, ar gerai, kad kaip nacionalinis investuotojas yra numatomas ir privatus asmuo, – per daug tiesmukas, kad būtų galima atsakyti teigiamai arba neigiamai. Gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis, todėl, kai reikia spręsti strateginius klausimus, glaudus valstybės ir verslo bendradarbiavimas yra būtina sąlyga, nes viena valstybė negali pasiekti tų tikslų nedalyvaujant verslui. Tačiau mes, pramonininkai, kol kas atominės elektrinės įstatyme matome daug pavadinimų, kurie mažai ką sako", - aiškina p. Varkulevičius.
Jis įsitikinęs, kad visuomenė turi būti geriau informuota apie tai, kokios bus vidinės žaidimo taisyklės, ar valstybė nenuskriaus kito privataus verslo. "Tai, kokia akcinio kapitalo dalimi disponuos VST, labai svarbu, nes yra nemažai ir kitų ūkio subjektų, kurie norėtų dalyvauti šiame projekte. Yra daug energetikos įmonių, asocijuotų struktūrų, kurios irgi mielai prisidėtų prie šio projekto – tegu ne pinigais, o tik kaip patariamieji balsai", - sako jis.
