Atominis traukinys įsibėgėjo, ekspertai nelipa
Priimti perversmą šalies elektros energetikoje žadantį Atominės elektrinės (AE) įstatymą Lietuvai neprireikė nė trijų mėnesių - kitą antradienį jį turėtų palaiminti Seimas, o pirmąjį jo projekto variantą Ūkio ministerija pateikė balandžio pradžioje. Įstatymo priėmimas atvers kelią dar šiemet sukurti nacionalinio investuotojo bendrovę (NIB), kurioje iki 49% akcijų turės galimybę įsigyti "Vilniaus prekybos" (VP) savininkų įmonė "NDX energija" mainais už valdomas skirstomųjų tinklų bendrovės VST akcijas.
NIB kontroliuos beveik visą šalies elektros energetikos ūkį ir įgyvendins naujos AE projektą, į kurį Lietuva turėtų investuoti apie 8 mlrd. Lt, ties linijas į Lenkiją ir Švediją. Ekspertams daugiausiai abejonių kelia įstatyme siūlomas NIB kapitalo formavimo principas, nes privataus kapitalo dalį joje nulems tai, kaip vertintojai įvertins VST bei valstybinių "Lietuvos energijos" (LE) ir "Rytų skirstomųjų tinklų" (RST) akcijas. "Akcijų mainai kvepia neskaidrumu, juk bendrovių akcijų vertinimas yra subjektyvus dalykas, kad ir kokiais objektyviais kriterijais remtųsi vertintojai", - svarsto Artūras Grebliauskas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos katedros docentas.
Jo nuomone, abejonių neliktų, jei AE statyba būtų finansuojama piniginiais bendrovių įnašais. "Pagrindinis kliuvinys AE projektui yra ne privataus kapitalo pritraukimas, o galimas vienos konkrečios privačios bendrovės protegavimas ir galimai išskirtinių sąlygų jai sudarymas dėl to, kad ji jau yra VST savininkė", - įspėja ir Žygintas Mačėnas, UAB "SEB Enskilda Lietuva" vadovas.
Siūlo perpirkti
Ponas Mačėnas siūlo, jo manymu, skaidresnį variantą - valstybei už rinkos kainą išpirkti iš "NDX energijos" jos kontroliuojamas VST akcijas, ir NIB formuoti iš trijų valstybės valdomų bendrovių. "Bene didžiausias šio varianto minusas yra tas, kad reikėtų nemažų lėšų akcijoms iš "NDX energijos" išpirkti. Tačiau pliusų būtų gerokai daugiau", - tikina ekspertas. Ir vardija pagrindinius: valstybė galėtų įgyvendinti AE projektą, turėdama visišką visų energetikos įmonių kontrolę, o akcijų išpirkimas iš privačių VST akcininkų būtų daug aiškesnis ir skaidresnis nei akcijų mainai. "Nebelieka pavojaus, kad valstybė negalės kontroliuoti VP grupės antrinių įmonių "raizginio", o atitinkamai - ir galimybės perleisti faktinę VST kontrolę kitų šalių bendrovėms.
Nebelieka pavojaus, kad Latvijos, Estijos ar Lenkijos lobistinės grupės spaus savo vyriausybes dėl VP mažmeninės prekybos verslo jų rinkose", - kitus privalumus vardija p. Mačėnas. Valstybei išpirkus VST akcijas, anot jo, galimos kelios alternatyvos. NIB, sudaryta iš valstybinio kapitalo bendrovių, galėtų plėtoti AE projektą, pritraukdama privatų kapitalą - parduodama dalį akcijų privatiems fondams, įmonėms ar per biržą. Galimas ir kitas kelias - valstybė parduoda VST, RST ir LE akcijas privatiems investuotojams, pasilikdama 51% akcijų kiekvienoje bendrovėje, o gautas lėšas panaudoja kaip valstybės piniginį įnašą į AE projektą.
Tobulas projektas Vyriausybės atstovų teigimu, įstatyme siūlomas variantas yra geriausias, nes AE statybai neprireiktų valstybės lėšų. "Buvo išnagrinėti keli variantai, ir tik toks darinys yra pajėgus finansuoti Lietuvai tenkančią 34% dalį naujoje AE ir įgyvendinti elektros tinklų sujungimo su Lenkija ir Švedija projektus", - tvirtina Vytas Navickas, ūkio ministras. Jam nepriimtinas ir variantas statyti AE, pasitelkiant energetikos bendrovių piniginius įnašus. "Tokiu atveju LE, kuri tampa nacionaliniu investuotoju, negaus VST kontrolės, energetikos sektorius liks išskaidytas", - sako ministras. Jo teigimu, akcijų mainai vyks skaidriai, nes LE, RST ir VST akcijas vertins nepriklausomi, konkurso būdu parinkti tarptautiniai vertintojai.
