2008-09-13 03:01

Seimas 2004-2008 m.: valdantieji rūbą keitė kelis kartus

Kaip ir kitos, ši Seimo kadencija neapsiėjo be frakcijas keitusių perbėgelių, naujų frakcijų atsiradimo ir besikeitusių valdančiųjų daugumų. Kai kurie Seimo nariai frakcijas per ketverius metus sugebėjo pakeisti penkis kartus.

Tiek vietų Seime partijoms 2004 m. rinkimuose parūpino

rinkėjai:

Darbo partijai 39
Tėvynės sąjungai (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai) 25
Lietuvos

socialdemokratų partijai 20
Liberalų ir centro sąjungai 18
Naująjai sąjungai (socialliberalai) 11
Liberalų demokratų partijai

10
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai 10
Išsikėlė patys 6
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai 2

Taip per ketverius metus partijos Seime vietas persiskirstė pačios:

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija

38
Tėvynės sąjungos frakcija 26
Darbo partijos frakcija 23
Valstiečių liaudininkų frakcija 14
Frakcija "Tvarka ir teisingumas" (buvę liberalai demokratai) - 11
Liberalų ir centro sąjungos frakcija

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

„Foreign Investors Annual Summit 2025“: kaip susigrąžinti užsienio investuotojų dėmesį ir pritraukti naujas investicijas į Lietuvą?

Didėjanti pasaulinė konkurencija dėl investicijų, neapibrėžta geopolitinė padėtis ir nestabili vidaus politinė aplinka skatina ekspertus ieškoti naujų būdų pritraukti užsienio kapitalą. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad 2024 m. patvirtinti 47 investiciniai projektai, kurie Lietuvoje sukurs 3 tūkst. naujų darbo vietų ir pritrauks 351 mln. eurų investicijų. Šie rezultatai rodo, kad šaliai pavyko prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir pasiekti gerų TUI rezultatų. Vis dėlto, ekspertų teigimu, sumažėjęs globalus investuotojų aktyvumas daro tiesioginę įtaką ir mūsų regionui. Būtent atsakymų, kaip išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, bus ieškoma rugsėjo 26 d. vyksiančiame jau ketvirtajame „Foreign Investors Annual Summit 2025“.

Simas Bairašauskas, „Husqvarna“ produktų specialistas: „Po 5–10 metų absoliuti dauguma golfo aikštynų pasaulyje vejų priežiūrai pasitelks robotus vejapjoves.“ Eitvydo Kinaičio nuotr.

Vejos robotai golfo aikštyne – vejos ir žaidimo kokybei, klubo prestižui

Jei golfo entuziasto pasiteirausite, kokie yra svarbiausi veiksniai, kurie lemia žaidimo sėkmę ir kokybę, jis neabejotinai įvardins ir golfo laukų vejos tinkamą priežiūrą. Kodėl tai svarbu? Tinkamai prižiūrimi golfo laukai ir jų veja lemia ne tik bendrą žaidimo kokybę, žaidėjų patirtį, lazdų ir strategijos pasirinkimą, bet ir žaidėjų saugumą, prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo, galiausiai – turi reikšmės klubo reputacijai ir turi įtakos jo ekonominiams rezultatams.

„Norime suderinti regioninę plėtrą su inovatyviais bei tvariais sprendimais, stiprinti darbuotojų kompetenciją ir kurti vertę klientams, kiekviename projekto etape užtikrindami efektyvumą bei patikimumą“, – sprendimą įsigyti įmonę „Nirlita“ komentuoja Donatas Borkys, UAB „Krautera“ vadovas. Bendrovės nuotr.

„Krautera“ investuoja į plėtrą: įsigijusi UAB „Nirlita“, stiprina pozicijas rinkoje

Šakinius krautuvus bei sandėliavimo techniką parduodanti, nuomojanti ir remontuojanti UAB „Krautera“ tvirtina savo pozicijas rinkoje. Bendrovė įsigijo toje pačioje srityje veikiančią UAB „Nirlita“, taip išplėsdama veiklos geografiją į Vakarų bei Šiaurės Lietuvos regionus, ir šiemet planuoja išlaikyti stabilų augimo tempą.

Justina Paškevičienė, „Ignitis grupės“ teisės projektų vadovė.

Kai chatbot tampa atsakovais: ką keičia DI klaidos teisėje ir energetikoje?

2024 m. Kanadoje nuskambėjusi byla tarp keleivio Jake’o Moffatto ir „Air Canada“ tapo postūmiu diskusijoms apie dirbtinio intelekto (DI) atsakomybę. Klientas siekė kompensacijos už skrydžio bilietus, remdamasis bendrovės tinklalapyje veikiančio chatbot nurodymais. Nors chatbot informavo, kad prašymą dėl kompensacijos galima teikti po bilietų įsigijimo, oficialios bendrovės taisyklės numatė priešingai – kompensacija skiriama tik prieš perkant bilietus. „Air Canada“ bandė gintis teigdama, kad chatbot yra „atskiras subjektas“, už kurio veiksmus avialinijos neatsako.

10
Liberalų sąjūdžio frakcija 9
Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija 9
Mišri Seimo narių grupė 1

Be to, 13 išrinktų parlamentarų dėl vienų ar kitų priežasčių neišbuvo visos

kadencijos, 10 politikų prisijungė jau prasidėjus kadencijai, o 6 Seimo nariai jais tapo jau prasidėjus kadencijai ir parlamentą paliko jai nepasibaigus.

Valdantieji nesusivaldė

Nuo 2004 m. iki 2006 m. balandžio valdančiuosius sudarė: socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai, Naujoji sąjunga (sociallliberalai) ir darbiečiai.

2006 m. balandį buvo pareikštas nepasitikėjimas Seimo pirmininku Artūru Paulausku, kuris buvo priverstas pasitraukti iš posto, tuomet ir Naujoji sąjunga išėjo į opoziciją.

Naujuoju Seimo pirmininku pasiūlytas Darbo partijos narys Viktoras Muntianas.

Netrukus po to nuo Darbo partijos atskilo pilietinės demokratijos partija, kurios pirmininku tapo p. Muntianas.

2006 balandį iš ūkio ministro pareigų pasitraukė Viktoras Uspaskichas - Vyriausioji tarnybinės etikos komisija konstatavo, kad ministras nesuderino viešų ir privačių interesų. Tada darbiečiai pasitraukė į opoziciją, o pilietininkai liko pozicijos dalimi. Prie valdančiųjų prisijungė Liberalų ir centro sąjunga. Taigi poziciją sudarė: socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai, liberalcentristai ir pilietininkai.

Tačiau mažumos Vyriausybė buvo nepakankamai stabili, tarp partijų prasidėjo narių migracija ir socialdemokratai su konservatoriais pasirašė sutartį, kuria krikdemai pasižadėjo balsuoti už jiems priimtinus sprendimus, mainais už tai, kad valdantieji daugiau dėmesio skirs kovai su korupcija, švietimo ir kai kurių kitų sričių problemoms.

Sutartis pasirašyta 2006 m. liepą, o nutraukta 2007 m. Seimo rudens sesijos metu. Tuomet valdančioji dauguma liko be konservatorių paramos, tačiau neilgam - 2008 m. pradžioje prie pozicijos vėl prisijungė Naujoji sąjunga.

Dabar poziciją sudaro: socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai, liberalcentristai, socialliberalai. Seimo pirmininkas - socialdemokratas Česlovas Juršėnas.

Komentarai