Akropolis atsisakė ieškinio dėl 21 mln. Lt
Apeliacinis teismas VZ.LT patvirtino, kad "Akropolis" teismui pateikė minėto turinio pareiškimą, kuriuo prašoma nutraukti bylą bei pranešama, kad "Akropoliui" yra žinomos tokio pareiškimo pateikimo pasekmės. Daugiau informacijos prašyme nepateikiama.
Pati bendrovė savo sprendimo plačiau nekomentuoja.
Žilvinas Zinkevičius, advokatų kontoros LAWIN Įmonių praktikos grupių vadovas, primena, kad ieškinio atsisakymas prilygsta pretenzijų atsisakymui, tad tai padariusi šalis turi vykdyti anksčiau ginčytas sutarties nuostatas.
Anksčiau jau skelbta, kad Vilniaus apygardos teismas (VAT) leido "Akropoliui" nemokėti dalies anksčiau sutartos sumos, iš viso 21 mln. Lt, už sklypą sostinėje šalia Vingio parko. Šią nutartį apskundė Nacionalinė žemės tarnyba perėmusi atstovavimą valstybei iš panaikintos Vilniaus apskrities viršininko administracijos. Lietuvos apeliacinis teismas jau buvo sulaukęs bylos, tačiau kolegija, turėjusi imtis ją nagrinėti, dar nebuvo paskirta.
"Akropolis" už žemę valstybei turėjo sumokėti 40,5 mln. Lt. Šių metų sausį už valstybinę žemę buvo sumokėta 19,371 mln. Lt. Bendrovė sutiko dar sumokėti 2,5 mln. Lt ir 422.000 Lt palūkanų, tuo tarpu likusią sumą siekė panaikinti.
Nesuvaldė aplinkybių
Bendrovės savininkai sklypo kainą perpus sumažinti reikalavo dėl smarkiai pasikeitusių ekonominių aplinkybių, prekybos ir pramogų centrų valdytojai taip pat akcentavo jų investicijas į infrastruktūrą. Tad VAT leido "Akropoliui" už žemę prie Vilniaus Vingio parko, kur planuojama statyti prekybos centrą, nemokėti anksčiau sutartų maždaug 21 mln. Lt.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad negalėdamas prognozuoti kainų nuosmukio "Akropolis" sutiko prisiimti "papildomų ir pozityvių pareigų" - finansuoti ir šalia įsikūrusių valstybinių žemės sklypų 80 mln. Lt vertės infrastruktūros pagerinimus. Anot teismo, valstybė šiame žemės pirkimo-pardavimo sandoryje gauna "akivaizdų ekonominį pranašumą", nes "Akropolis" pagal sutartį už sklypą turėtų sumokėti dvigubai daugiau nei šis vertas bei dar investuoti 80 mln. Lt "ekonominės krizės sąlygomis". Bendrovės ieškinyje nurodyta, kad sklypas dabar vertas maždaug 21,97 mln. Lt.
Teisininkai komentavo, kad esminiu sutarties suvaržymu, leidžiančiu teismui pakeisti sudarytos sutarties sąlygas, negali būti laikomos aplinkybės, kurias nukentėjusioji šalis galėjo kontroliuoti. Teismo sprendimo formuluotės leidžia manyti, kad papildomas pareigas "Akropolis" sutiko prisiimti jau po sutarties sudarymo. Jeigu taip, teismas neturėtų taikyti Civilinio kodekso 6.204 straipsnio ir neturėtų pakeisti sudarytos sutarties sąlygų.
Pandoros skrynia
Jau rašyta, kad Lietuvos teismai iki šiol nebuvo pateikę aiškaus atsakymo dėl galimybės pasinaudoti krize, kaip priežastimi pakeisti sutartis. Teisininkai teigė, kad bendrą praktiką tokiose bylose turėtų suformuoti aukštesnės instancijos teismai bei iš anksto perspėjo, kad krizės argumento pripažinimas atvertų Pandoros skrynią ir sukeltų milžinišką sumaištį visuose sutartiniuose santykiuose, ne tik bankininkystės ar nekilnojamojo turto sektoriuose
Be to, svarstyta, kad galutinis teismo sprendimas "Akropolio" byloje, jeigu būtų remiamasi tik ekonomikos krize, teoriškai, tikėtina, atsisuktų prieš paties ieškovo interesus – jo nuomininkai ir prekių bei paslaugų tiekėjai taip pat galėtų pradėti reikalauti nuolaidų.
"Akropolis" Vingio parko prieigose žadėjo rekonstruoti gatves, pastatyti požeminę perėją, pagerinti infrastruktūrą. Viso komplekso statybas žadėta baigti 2015 m. Antrasis Vilniuje prekybos ir pramogų centras "Akropolis", kurį ketinama statyti įsigytoje teritorijoje, pirminiais duomenimis, turėjo kainuoti apie 900 mln. Lt, vėliau, anot žiniasklaidos, investicijų planas buvo apkarpytas 100 mln. Lt.
