Kaip šalys apmokestina darbo jėgą

Mažiausiai su darbo santykiais susijusi mokestinė našta yra Čilėje, Izraelyje ir Šveicarijoje. 2014 m. ji šiose šalyse atitinkamai siekė 6,6%, 14,7% ir 16,1%, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių narių vidurkis sudarė 31,3%.

Narystės organizacijoje siekiančioje Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas kelerius metus nekeičiamas ir siekia apie 40%: norint darbuotojui į rankas sumokėti 1.000 Eur, visa darbo vietos kaina Lietuvoje siekia daugiau nei 1.700 Eur, iš jų mokesčiams tenka per 700 Eur. Dėl darbdavio mokamų įmokų „Sodrai“ darbo vietos kaina Lietuvoje yra 31% aukštesnė nei darbuotojo atlyginimas neatskaičius mokesčių: nuo jo darbuotojas dar sumoka 15% GPM, „Sodrai“ – 3% pensijų ir socialinio draudimo bei 6% sveikatos įmoką.

Su darbo santykiais susijusią mokestinę naštą šalys lengvina nuolat, pavyzdžiui, per pastaruosius 15 metų (2000–2014 m.) mokestinė našta darbo kainai sumažėjo daugiau nei 5 proc. punktais dešimtyje labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Mokestinė dalis darbo kainoje labiausiai, t. y. 18,1% sumažėjo Airijoje (iki 20,3%), tačiau ji pastebimai sumažėjo, ir šalyse, su kuriomis konkuruojame dėl tiesioginių užsienio investicijų – kaimyninėje Lenkijoje, Vengrijoje. Estijoje mokesčiai nuo darbo kainos mažėjo nuosaikiau, tačiau vis viena darbuotojams po mokesčių ten lieka daugiau nei Lietuvoje.

Naštą sunkina „Sodros“ įmokos

Nors per 15 metų gyventojų pajamų mokestis Lietuvoje sumažėjo daugiau ne per puse (nuo 33% iki 15%, iki šiol nepajudintos pensijų ir socialinio draudimo įmokos (31% darbaviui nuo darbo kainos) tarptautiniame kontekste atrodo nepadoriai didelės, ypač todėl, kad įmokoms nėra taikomos „lubos“.

„Lubų“ oponentai pirštais rodo į milijardines „Sodros“ skolas, esą jos toliau augtų, tačiau mokesčių ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu egzistuoja neproporcinga „Sodros“ įmokų ir išmokų tvarka (išmokoms „lubos“ yra, o įmokoms – ne), todėl įmonėms dažnai per brangu įdarbinti gerai mokamus aukščiausio lygio specialistus. Įvedus „Sodros“ įmokų ribas, šios problemos neliktų. O pritraukiant daugiau talentų į įmones, atsirastų prielaidų didinti Lietuvoje sukuriamą pridėtinę vertę, augti įmonių pelnui, kuris būtų investuojamas į plėtrą, kartu didėtų biudžeto ir „Sodros“ įplaukos.