„Enefit“ prognozuoja kiek didesnes elektros kainas

„Dėl šiltos ir ganėtinai sausos žiemos Skandinavijos hidroelektrinių rezervuaruose esantis vandens lygis yra maždaug 10 TWh mažesnis nei įprastai tokiu metu. Prognozuojama, kad dėl to elektros kaina Skandinavijoje gali kilti apie 3-5%, tai paveiktų ir kainas Lietuvoje. Kita kainų kilimo grėsmė – galimai vyksiantys „NordBalt“ jungties movų keitimo darbai – per pastaruosius metus jau ne sykį matėme, kai sutrikus jungčiai su Švedija, kainos Lietuvos biržoje kai kuriomis valandomis gali ūgtelėti ir 500%, iki 200 Eur/MWh“, – dėsto Janis Bethersas, „Enefit“ generalinis direktorius.

„Enefit“ vadovas taip pat pastebi, kad dar viena kainų kilimo rizika – brangstantis iškastinis kuras. Pastaraisiais mėnesiais po OPEC susitarimų mažinti naftos gavybą šio žaliavos kainos kyla, atitinkamai brangsta ir elektros energijos gamyboje naudojamos dujos. Tai, kad dujos 2017 m. bus brangesnės Lietuvai bei Latvijai, yra svarbu, nes Baltijos šalyse veikiančios dujų jėgainės daro didelę įtaką elektros kainų riboms regione.

Galiausiai, pasak jo, tarptautinėje rinkoje fiksuojamas ir anglies išteklių gavybos bei naudojimo elektros generavimui mažėjimas, kas taip pat daro neigiamos įtakos elektros kainoms įvairiose Europos ir pasaulio regionuose.

„Tiesa, Lietuvoje šis faktorius turi mažesnį efektą – didesnę įtaką kainoms vis tik daro kritulių kiekis regione. Jeigu vasara ar 2017-2018 m. žiema Skandinavijoje bus drėgna ir atstatys vandens lygį hidrorezervuaruose, kainos galėtų išlikti panašiame lygyje net ir artimiausius dvejus metus. Be to, ilgalaikėje perspektyvoje laukia gerų regioninių žinių – 2019 m. Suomijoje bus pradėtas eksploatuoti naujas Olkiluoto atominės jėgainės blokas, o papildoma pasiūla visuomet teigiamai paveikia kainas. Galiausiai 2020 m. tarp Estijos ir Latvijos pradės veikti dar viena elektros jungtis, kuri išspręs pralaidumo problemas ir nuims didelę dalį įtampos elektros kainoms Lietuvoje ir Latvijoje, jos taps dar konkurencingesnės“, – tvirtina „Enefit“ vadovas.