Latvijos rinka atsivėrė, „Gazprom“ žvalgosi į duris
Šių metų balandžio 3 d. Latvijoje pasibaigė „Gazprom“ dujų monopolininko sutarties galiojimas. Tai atveria kelią šalies dujų rinkos liberalizavimui pagal Trečiąjį energetikos paketą – dujų rinkos principai buvo įtvirtinti 2015 m. priimtame naujame Latvijos Energetikos įstayme. Tiesa, tuokart teismai nusprendė sutartį tarp „Gazprom“ ir Latvijos vyriausybės dėl monopolio dujų rinkoje esant aukščiau.
Rusijos dujų gigantė tikina dar kurį laiką užimsianti dominuojančią padėtį, tačiau ieško pirkėjų ne tik turimai infrastruktūrai, bet ir „Latvijas Gaze“ daliai.
Pirmuoju etapu rinka atveriama dujas gamybai naudojantiems vartotojams – jų Latvijoje apie 5.000, jie jau dabar gali pasirinkti dujų tiekėją. Verslo įmonės dujų tiekėją galės pasirinkti ir dujų tiekimo sutartį sudaryti iki birželio 15 d. Jei jos to nepadarys, iki liepos 1 d. jos už „Latviajs Gaze“ patiekiamas dujas mokės reguliuojamą kainą, o vėliau ją diktuos rinka. Buitiniams vartotojams paliktas dviejų metų adaptacijos periodas – jie ir toliau galės įsigyti dujas už reguliuojamą kainą. „Latvijas Gaze“ įpareigota už reguliuojamą kainą tiekti dujas butiniams vartotojams iki 2019 m.
„Vartotojai galės įsigyti dujų iš įvairių tiekėjų. Tačiau „Gazprom“ yra dominuojantis tiekėjas regione, todėl tos pačios dujos bus tiekiamos ir toliau“, – naujienų agentūrai TASS teigė Aigars Kalvitis, „Latvijas Gaze“ valdybos pirmininkas.
Praėjusių metų gruodį Latvijoje įsteigta „Conexus Baltic Grid“ (CBG), kuri perėmė Iki 2018 m. dujų tiekėjai turi pasitraukti iš šios bendrovės – jos akcininkų sudėtis liko tokia pat, kaip ir „Latvijas Gaze“. Tad „Gazprom“ (34%), „Uniper Ruhrgas International“ (18,26%) ir Rusijos naftos milžinei „Rosneft“ priklausanti „Itera Latvija“ (16%) turėtų atrasti, kam parduoti savo CBG akcijas.
„Gazprom“ turimos „Latvijas Gaze“ akcijos taip pat gali atsidurti ant prekystalio, bendrovė svarsto, kam jas parduoti. Tarp pretendentų – Estijos verslininkas Indrekas Rahumaa ir tarptautinis koncernas „Vitol“, kontroliuojantis „Ventspils nafta“, rašo rusų dienraštis „Kommersant“.
Kaip rašė VŽ, dujų tiekėjų, norinčių dalyvauti Latvijos dujų rinkoje netrūksta. Ja susidomėjo bedt 10 tiekimo bendrovių, iš jų – dvi lietuviškos.
Latvijos reguliuotojui paraiškas dalyvauti gamtinių dujų rinkoje yra pateikusios dešimt kompanijų: „AJ Power Gas“, „Enefit“, „ESC Systems“, „Euro Energo Company“, „Frenz“, GEG, „Latvenergo“, „Latvijas Gaze“ ir dvi bendrovės iš Lietuvos – „Lietuvos dujų tiekimas“ ir „Litgas“.
„Amber Grid“ nusiteikusi optimistiškai
„Mes tikimės, kad naujos galimybės duos įvairiapusės naudos partneriams tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, ar kitose šalyse. Mūsų patirtis rodo, jog rinkos liberalizavimas yra kertinis žingsnis kuriant konkurencingą ir likvidžią dujų rinką Baltijos šalyse“, – tikina Saulius Bilys, gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ generalinis direktorius.
Jis prideda, kad sulig Latvijos rinkos liberalizavimu pasikeitė ir dujų perdavimo apskaita tarp dviejų šalių. Nuo šiol Lietuvos ir Latvijos pasienyje dujos apskaitomos kaip įprasta Lietuvoje bei daugelyje Europos šalių – energijos (MWh), o ne tūrio (kub. m) vienetais. Apskaitos suvienodinimas supaprastins dujų mainus tarp šalių, panaikins transportavimo nuostolius, kylančius dėl skirtingų apskaitos metodų taikymo.
Baltijos šalys yra sutarusios iki 2020 metų sukurti bendrą dujų rinką, Latvijos rinkos liberalizavimas yra vienas iš reikalingų žingsnių šiam tikslui pasiekti.
