Sutarta dėl sinchronizacijos krypties per Lenkiją

Susitikimo metu aptarti Europos Komisijos (EK) Jungtinio tyrimų centro atliktos sinchronizacijos scenarijų studijos rezultatai. Studijoje daroma išvada, kad pigiausias sinchronizacijos variantas – per Lenkiją. Jo prognozuojama kaina – apie 235 mln. Eur.

„Grupės susitikime sutarėme, kad ekonomiškai efektyviausia ir patikimiausia sinchronizacijos kryptis yra per Lenkiją. Dabar sieksime, kad kuo greičiau būtų priimtas politinis susitarimas ir šis strateginis projektas būtų įgyvendintas 2025-aisiais“, – išplatintame pranešime cituojamas Egidijus Purlys, energetikos viceministras.

Pasak jo, artimiausiu metu bus priimti būtini politiniai sprendimai, kad šią kryptį kaip prioritetinę oficialiai patvirtintų visos BEMIP šalys ir galima būtų imtis įgyvendinti Baltijos šalių sinchronizacijos projektą. Šiuo metu yra derinamas supratimo memorandumo tekstas, įtvirtinantis prioritetinę sinchronizacijos kryptį, kurį turės pasirašyti projekte dalyvaujančių valstybių politikai. Vėliau Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija ENTSO-E kartu su Baltijos valstybių bei Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriais detalizuos techninius Sinchronizacijos projekto aspektus.

Nagrinėti trys scenarijai

Kaip dar praėjusių metų pabaigoje rašė VŽ, studijoje nagrinėti trys sinchronizacijos scenarijai.

Pirmiausia buvo nagrinėjama, ar Baltijos šalių perdavimo tinklai galėtų veikti kaip izoliuota sistema, nesinchroniškai su kitomis pasienio šalimis. Tačiau turėtų nesinchroniniu režimu veikiančias jungtis tarp Estijos ir Suomijos, Lietuvos ir Švedijos bei Lietuvos ir Lenkijos. Tokiu atveju Baltijos šalys arba nesikeistų su kaimynėmis šalimis rezervinėmis galiomis, arba keistųsi rezervais su per srovės keitiklius esamais povandeniniais nuolatinės srovės kabeliais su Suomija ir Švedija.

Antrasis nagrinėtas scenarijus: galima Estijos, Latvijos ir Lietuvos sinchronizacija su Šiaurės šalimis per naujus kintamosios srovės aukštos įtampos (HVAC) kabelius.

Trečiasis scenarijus Lietuvai geriau pažįstamas – sausuma per Lenkiją. Nagrinėtos galimybės sinchronizacijai panaudoti tik esamą „LitPol Link jungtį“ arba statant naują liniją „LitPol Link-2“.

Pastarasis variantas JRC ekspertams pasirodė priimtiniausias, o kiti scenarijai pasirodė brangesni. Izoliuoto Baltijos šalių perdavimo sistemos veikimo atveju, investicijoms tektų sukaupti nuo 749 mln. Eur iki 857 mln. Eur. Desinchronizacija su IPS/UPS posovietinių šalių sistema suprantama taip, kad Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos saugumą užtikrinti pagal ENTSO-E taisykles, nebus įmanoma pasinaudoti reikiamais rezervo pajėgumais Rusijoje, todėl Baltijos šalyse teks investuoti ir ręsti naujus generavimo pajėgumus.

Užtektų ir vieno „LitPol Link“

Lietuvos elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ rugsėjo viduryje pranešė, kad pradedama ruoštis antram elektros linijos su Lenkija statybų etapui. Anot bendrovės, tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje jau pradedami nagrinėti galimi tokios linijos maršrutai.

Tiesa, Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovas kovą teigė, kad sinchronizacijai užtektų ir vieno jau esančios elektros linijos su Lenkija.

„LitPol Link“ elektros linija yra dvigrandė, ir gali perduoti elektrą maksimalia 2.000 MW galia. „LitPol Link“ srovės keitiklis, kurio galia yra 500 MW, po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais bus perjungtas į Alytaus-Gardino liniją, ir galėtų užtikrinti elektros mainus su asinchroniškai dirbsiančia Baltarusijos elektros sistema.

„Specialistų skaičiavimai ir ekspertiniai vertinimai rodo, kad, užtikrinus patikimą ir stabilų Baltijos šalių elektros sistemų darbą izoliuotu režimu ir gerai išsibandžius tokį sistemos darbo režimą, pakaktų jau veikiančios jungties su Lenkija,“ – kovo viduryje teigė p. Virbickas. – Antroji „LitPol Link“ jungtis ir toliau lieka perdavimo sistemų operatorių planuose, ji atsirastų po to, kai Baltijos šalių ir kontinentinės Europos tinklų sinchronizacija bus jau įvykęs faktas.“

Lenkų pusė, savo ruožtu, yra pasiūliusi mintį antrąją jungtį tiesti jūra. Tiesa, tokiu atveju sinchronizacijai ši naujoji jungtis nepadėtų – jūrinis kabelis būtų nuolatinės srovės (DC), kuomet sinchronizacijai reikalinas kintamosios srovės kabelis (AC).