Susipažinkite: pažangiausios Lietuvos įmonės
Specialiai sudaryta komisija inovatyviausias bendroves išrinko šešiose kategorijose. Septintojoje buvo atrinktos 8 jaunos įmonės ir „Verslo žinių“ skaitytojai galėjo balsuoti, kuri iš jų yra pati sėkmingiausia. Tai yra jau 13-ieji asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ apdovanojimai.
Aukštosios technologijos
Žinių ekonomikos įmone aukštųjų technologijų srityje pretendavo tapti UAB „Altechna R&D“, UAB „BaltLED“ ir UAB „Elinvision“. Pastaroji ir pelnė laurus.
Kaune įsikūrusi trimačių skaitytuvų bendrovė kartu su viena galingiausių pasaulio IT korporacijų „Hewlett-Packard Company“ per artimiausius 5–10 metų užsimojo iš esmės pakeisti pasaulinę avalynės pramonę.
Donatas Valinčius, bendrovės „Elinvision“ (antrinės UAB „Elinta“ įmonės) vadovas, bando lakoniškai apibūdinti, kaip, naudojant jų sukurtą skenerį, po keleto metų atrodys batų pirkimas. Pirmiausia parduotuvėje bus nuskenuota kojos pėda, įvertinti slėgių rodikliai, kitos kojos ypatybės. O po poros valandų batus bus galima atsiimti.
„Tai sugriaus dabartinį gamybos modelį – parduotuvių, kurios siūlys tokį avalynės pardavimo modelį, po penkerių metų atsiras ir Lietuvoje“, – neabejoja „Elinvision“ direktorius.
„Creditinfo“ duomenimis, „Elinvision“ pajamos 2015 m. siekė 1,1 mln. Eur. Bendrovė turi 25 darbuotojus.
Paslaugos
Paslaugų srityje besivaržiusių trijulę sudarė UAB „Biomapas“, UAB „Creditinfo“, UAB „Invenis“. Šioje kategorijoje laimėjo vaistų tyrimus atliekanti ir teisinius klausimus sprendžianti „Biomapas“.
Bendrovė pradėjo nuo klinikinių tyrimų, o dabar ji ir padeda vaisto gamintojams iš teisinės, reguliuojamosios pusės paleisti vaistą į rinką. Taip pat „Biomapas“ siūlo jau esančio rinkoje vaisto stebėjimą, naujina vaisto bylą, stebi teisinius pakeitimus.
Šias paslaugas „Biomapas“ teikia visoje ES. Apie 40 žmonių dirba Lietuvoje, o 20 – išsibarstę po kitas šalis. 2015 m. bendrovės pajamos siekė 1,96 mln. Eur. Įmonei vadovaujantis Audrius Sveikata anksčiau VŽ sakė, kad 2016 m. tikimasi gauti daugiau nei 3 mln. Eur pajamų.
Tradicinė pramonė
Tradicinės pramonės srityje nominantų sąrašą sudarė: UAB „Juodeliai“, UAB „Lietuvos energija“, UAB „Ortopagalba“. Čia laurai atiteko energetikos bendrovei „Lietuvos energija“.
2016 m. valstybei priklausanti kompanija paskelbė apie savo rizikos kapitalo fondo kūrimą. Taip tikimasi pritraukti daugiau talentų į energetikos sektorių. Be to, investicijos į pažangiausias pradedančiąsias bendroves padėtų ir pačiai bendrovei greičiau diegti inovacijas. Taip pat „Lietuvos energija“ vykdo aktyvesnę plėtrą Baltijos šalyse ir žvalgosi į Lenkijos rinką.
Bendrovės pajamos per pirmuosius trejus šių metų ketvirčius paaugo 5,5%, o grynasis pelnas išaugo beveik trečdaliu, iki 95,6 mln. Eur.
Jauna įmonė
Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmone pretendavo tapti UAB „3D prototipai“, UAB „Froceth“, UAB „Lidaris“, UAB „Nanoavionika“ ir UAB „Nova Fabrica“. Komisija geriausiai įvertino „3D prototipus“.
Bendrovė savo prototipų gamybos centrą atidarė 2015 m. ir pasiūlė keletą skirtingų 3D spausdinimo būdų: iš metalo, plastiko ir keramikos (gipso). Pasak jo, į įmonę dažniausiai kreipiasi elektronikos prekių ir lazerinių technologijų kūrėjai. Skaičiuojama, kad prireikus iki 1.000 vienetų plastiko ar metalo liejinių labiau apsimoka spausdinti nei gaminti – liejimo ir štampavimo formos gana brangios.
Inovacijų švyturys
Ceremonijos metu taip pat buvo apdovanotas labiausiai prie inovacijų kūrimo šalyje prisidedantis žmogus. Juo pretendavo tapti pradedančiųjų bendrovių parko „Vilnius Tech Park“ įkūrėjas ir vadovas Darius Žakaitis, drabužių mainų ir prekybos startuolio „Vinted“ vykdomasis direktorius Justas Janauskas, aukštųjų technologijų įmonės „Brolis Semiconductors“ vadovas Kristijonas Vizbaras ir maršrutų planavimo programėlę valdančios bendrovės „Trafi“ vykdomasis direktorius Martynas Gudonavičius. Pastarajam ir atiteko inovacijų švyturio nominacija.
„Trafi“ 2016 m. tapo oficialia maršrutų planavimo programėle „Rio 2016“ olimpinėse žaidynėse. Taip pat ji pradėjo bendradarbiauti su pavėžėjimo milžine „Uber“.
Daugiausiai programėlės vartotojų yra Turkijoje ir Brazilijoje. Bendrovė toliau plečiasi į tas valstybes, kurių didmiesčių viešąjame transporte yra daugiausiai chaoso, pavyzdžiui, Indoneziją, Filipinus, Indiją.
„Viešasis transportas ten yra chaotiškas. Žmonės neturi realaus laiko duomenų, net būdamas vietinis atėjęs į stotelę galbūt žinai, koks autobusas kur važiuoja, bet kada jis atvažiuos, niekas neįsivaizduoja. Kartais gali tekti laukti 2 minutes, kartais – pusvalandį, o ten stotelės dažnai neturi apsaugos nuo lietaus ar saulės. Todėl norime, kad viskas būtų aiškiau ir patogiau“, – VŽ pasakojo p. Gudonavičius.
Investicija
Šiais metais buvo renkama ir „Rizikos kapitalo investicija“. Kategorijoje buvo atrinktos 3 bendrovės: UAB „Eldes“, UAB „Rubedo sistemos“ ir UAB „Softneta“. Apdovanojimas įteiktas robotikos sistemas kuriančioms „Rubedo sistemoms“.
VERSLO TRIBŪNA
Kibernetinių grėsmių eroje organizacijoms čia ir dabar būtina nuolatinė stebėsena, greiti sprendimai ir aiškios atsakomybės, todėl modernus saugumo operacijų centras (SOC) tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Ypač, kai dirbtinis intelektas nusikaltėliams dar papildomai suteikia „super galių“. Nors įmonių atstovams ir IT darbuotojams atsakomybė atrodo sunkiai pakeliama, tačiau yra ne vienas būdas, kaip šią naštą palengvinti, tvirtina ESET kibernetinio saugumo ekspertai.
Šalių gebėjimą ugdyti ir pritraukti specialistus matuojančiame IMD talentų reitinge Lietuva pasiekė aukščiausią laiptelį istorijoje ir užėmė 20 vietą iš 69 vertintų šalių. Inovacijų agentūros analitikai atkreipia dėmesį į reitinge įvertintas Lietuvos investicijas į talentus, mokymų prieinamumą, moterų užimtumą darbo rinkoje ir mentorystės bei pameistrystės galimybes.
Pastaraisiais metais Europos Sąjungos institucijose vyksta diskusijos dėl vadinamojo „Chat Control“ reglamento (toliau – Reglamentas). Jo pasiūlymą Europos Komisija pateikė 2022 m. gegužės 11 d. (angl. Proposal for a Regulation laying down rules to prevent and combat child sexual abuse, COM(2022) 209).
Rugsėjo 25 d. Vilniuje, Visorių informacinių technologijų parke (VITP), šeštus metus iš eilės vyks fotonikos konferencija „Baltic Photonics 2025“, į vieną vietą suburianti aukštųjų technologijų (angl. deep tech) kūrėjus, tyrėjus, Lietuvos ir Europos valdžios ekspertus bei verslo lyderius. Konferencijoje aptariamos sąsajos ir bendradarbiavimo galimybės tarp fotonikos pramonės ir kitų sektorių. Šiemet organizatoriai kvies pažvelgti į kosmoso ir gynybos sritis – ekspertai iš garsių Lietuvos ir Europos organizacijų diskutuos, kaip lazerinės technologijos gali prisidėti prie šių sričių proveržio ir kaip šį augimą gali išnaudoti Lietuva.
Bendrovė įkurta prieš septynerius metus, kai keturi robotikos srityje prakutę specialistai nusprendė pradėti verslą.
„Tai – ne gamyklų robotai, kurie veikia automatizuotose linijose, atlieka fiksuotus darbus, bet robotai, kurie turėtų išeiti iš už užtvarų ir būti tarp žmonių. Jie turėtų būti prisitaikantys, reaguoti į nežinomą aplinką“, – pasakoja Dainius Karkauskas, įmonės vadovas.
Anot jo, „Rubedo sistemų“ kuriamus robotus galima panaudoti įvairiose srityse, pavyzdžiui, logistikoje, gynyboje, saugume. Iki šiol be privačių investuotojų dirbusi bendrovė lapkritį pritraukė 0,5 mln. Eur investiciją iš rizikos kapitalo fondų valdymo UAB „Practica Capital“.
Skaitytojų balsas
„Verslo žinių“ skaitytojai galėjo balsuoti už vieną iš 8 jaunų aukštųjų technologijų bendrovių: UAB „3D Prototipai“, UAB „NanoAvionika“, UAB „Invenis“, UAB „Lidaris“, UAB „Integrated Optics“, UAB „Ferentis“, UAB „Optogama“ ir UAB „Nova Fabrica“. Dėl pirmos vietos iki paskutinių minučių varžėsi „3D prototipai“ ir „Nanoavionika“. Galiausiai keliomis dešimtis balsų laimėjo mažuosius palydovus kurianti „Nanoavionika“.
Bendrovė šių metų balandį į orbitą ketina paleisti antrąjį savo nanopalydovą „Lituanica Sat-2“. Jis bus paleistas kartu su dar 49 palydovais, kurie tirs žemutinę termosferą – atmosferos sluoksnį, esanty maždaug 400 km. aukštyje. Tai yra Europos Komisijos projekto „QB50“ dalis. Be jos įgyvendinimo įmonė siekia atlikti variklio eksperimentą, kuris vykdomas kartu su Vilniaus universitetu.
Registrų centro duomenys rodo, kad 2015 m. „Nanoavionika“ gavo 21.000 Eur pajamų. Praėjusių metų duomenys dar nėra pateikti, bet pašnekovas skaičiuoja, kad bendrovės apyvarta siekė netoli 200.000 Eur. Įmonėje įdarbinta 12 žmonių, dar keli yra laisvai samdomi darbuotojai, prisideda ir Vilniaus universiteto studentai bei dėstytojai.
Per projektus, nacionalinę ir ES paramą ji jau gavusi apie 1,2 mln. Eur lėšų. Į įmonę 200.000 Eur yra investavusi rizikos kapitalo fondų valdymo UAB „Practica Capital“
infogr.am::36da53af-7058-4bef-a6c6-33da94cb32db
