Graikijai sužibo viltis

Ar reikia remti graikus, kiek tai kainuos, ar teks papildomai susimesti? „Kokius įsipareigojimus prisiims Lietuva, kaip tai paveiks mūsų šalies biudžetą ir socialinės apsaugos, pensijų bei kitas reformas?“ – šie ir kiti klausimai pastarosiomis dienomis skambėjo viešoje erdvėje. Euro zonos šalys per artimiausius trejus metus Graikijai svarsto skirti nuo 40 mlrd. iki 50 mlrd. Eur paskolos iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM).
Įsivedusi eurą Lietuva per penkerius metus į fondą įsipareigojo pervesti 327 mln. Eur ir nauja parama Graikijai tiesiogiai šių Lietuvos įnašų nepaveiktų. Prie ankstesnių dviejų paskolų Graikijai mūsų šalis neprisidėjo, nes dar nebuvo euro zonos narė. Gediminas Kirkilas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas, tikina, kad Lietuva dėl paramos Graikijai tikrai nenukentės.
„Mūsų indėlis į stabilumo fondą yra kasmet po 64 mln. Eur ir tai yra neliečiama, ar būtų Graikijos įvykiai, ar ne. Tai yra stabilumo fondas ir tie pinigai guli. Tikrai jokių pinigų Lietuva nemokės, bet naudojantis stabilumo fondu bus įvairiais finansiniais mechanizmais pritraukiama lėšų, kurios ir būtų skolinamos Graikijai“, – aiškino jis.
Jei Graikija galiausiai nepajėgtų grąžinti paskolų, tuomet praradimai pasiskirstytų proporcingai kiekvienos ESM narės įnašams. Kita vertus, pasak Ramūno Vilpišausko, VU TSPMI direktoriaus, būtina įvertinti ir žalą, kurią sukeltų Graikijos pasitraukimas iš euro zonos, jei ji negautų paskolos.
Graikams padėti reikia, tačiau kartu reikia atidžiai stebėti, kaip jie vykdo reformas, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. O kai kurios jėgos mėgina kelti politinių vandenų bangas – galbūt jau pradeda rinkti taškus artėjantiems Seimo rinkimams. Štai Darbo partija (DP) vakar pasiūlė sušaukti neeilinę politinę tarybą Graikijos klausimu.
„Graikijos pensijos ir atlyginimai šiandien yra daug didesni nei Lietuvos. Ar tikrai siūlomas pagalbos paketas padės, kelia labai daug abejonių“, – DP pranešime cituojamas partijos vadovas Valentinas Mazuronis. Europarlamentaras Antanas Guoga perspėja, kad Lietuva, sutarus dėl naujo gelbėjimo plano, prisiimtų laiduoti už visas Graikijai suteiktas paskolas.
Galima rytojų hipotetiškai piešti kokiomis tik nori spalvomis, tačiau šiandien realybė tokia: ES valstybė pakliuvo į bėdą ir Sąjungos narės turi padėti jai išsigelbėti. Ar Lietuva gali likti nuošalėje? Viskas turi savo kainą. Juk ir į ES, ir į euro klubą stojome savanoriškai, taisykles skaitėme, apie stabilumo mechanizmą žinojome. Mus žavėjo ir žavi europietiškas solidarumo principas, kodėl dabar turėtume jį paniekinti? Niekad negali atsižadėti nesėkmės – ne visos dienos būna saulėtos, neduok Dieve, Lietuva atsidurtų sunkioje padėtyje, kaip būtų skaudu, jei Europos šeimos narės atsuktų nugarą...
O graikams telieka palinkėti pagaliau pasimokyti iš gausybės savo klaidų – teks ne protėviais ir iškilia praeitimi didžiuotis, o pradėti arti pasiraitojus rankoves.