Vasario 16-osios Aktą suradęs Mažylis pasitiktas kaip olimpinis čempionas
Vilniaus oro uoste sutiktas p. Mažylis žiniasklaidai pasakojo, kad jei būtų neradęs dokumento Vokietijos diplomatiniame archyve, toliau būtų tęsęs paieškas.
„Likus 20-čiai minučių iki Akto radimo, pagalvojau, kaip reikės gyventi toliau. Neradęs ten, būčiau važiavęs ieškoti kitur“, – sakė prof. Mažylis.
Jis priduria, kad nesitikėjo jo rasti Vokietijoje iki paskutinės akimirkos, kai jį surado. Taip pat profesorius ne juokais bijojo savo paieškų tikslą pasiekti balandžio 1-ąją.
„Mane apėmę dvejopi jausmai – atrodo, kad taip turėjo įvykti. Kartais ne žmogus randa daiktą, o daiktas jį susiranda“, – sakė profesorius.
Ieškoti Akto p. Mažylis nusprendė sausio mėnesio pabaigoje. „Ieškoti dokumento paskatino jausmas, kad dar ne viską padarėme“, – paaiškino jis.
Į Vokietiją profesorius išvyko savo iniciatyva, tiesa paskatintas Vytauto Didžiojo univeristeto.
Anot jo, istorikai Akto iki šiol nerado, nes per daug nedrąsiai ieškojo.
Milijono neims?
„Nenoriu būti siejamas su ta tema. Atsisakau apie tai kalbėti“, – žiniakslaida sakė prof. Mažylis.
Iš Valstybės profesorius taip pat nesitiki premijos, anot jo, jeigu pinigai būtų skiriami su Aktu susijusiems projektams, jis mielai patartų kaip juos paskirstyti, kad istorijos tyrimuose pasiektume kuo daugiau.
Rado lobius
Ponas Mažylis savo Vasario 16-osios Akto radinį ir kitus su juo susegtus dokumentus įvardijo lobiu: „Aš radau lobius.“
Paklaustas kokie tai lobiai, profesorius atsako, kad jiems įvardinti ir ištirti dar reikia laiko, visgi svarbiausi jų – Vasario 16-osios lietuviškas, vokiškas ir 1917 m. gruodžio 11-osios dokumentas vokiečių kalba.
Akto ateitis
Akademikas sako, kad jam labai svarbu, kad Nepriklausomybės Aktas grįžtų į Lietuvą, tačiau reikia suprasti, kad tai yra Vokietijos nacionalinis turtas, kurio Lietuva reikalauti negali.
Anot prof. Mažylio, santykiai tarp Vokietijos ir Lietuvos dabar yra kaip niekada puikūs, tad galima tikėtis malonaus gesto iš Vokietijos: „Tai tikrai pridėtų santykiams dar didesnę kokybę.“
VŽ rašė, kad Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis susitikęs su Lietuvos diplomatijod vadovu Linu Linkevičiumi sakė, kad iš pradžių Nepriklausomybės aktas Lietuvai galėtų būti perduotas eksponuoti, tuo tarpu bus nagrinėjamos teisinės aplinkybės dokumentą perduoti visam laikui.
Patvirtina Lietuvos pripažinimą
Profesorius sako, kad ne tik vokiškojo, bet ir originalo lietuvių kalba variantų radimas Vokietijoje reiškia tuometinės Lietuvos diplomatinio pripažinimo pradžią, nes pasak jo, diplomatiniai aktai visada pasirašomi dviejomis kalbomis.
„Faktas, kad abu Akto variantai, lietuvių ir vokiečių kalbomis, buvo susegti kartu, reiškia, kad Lietuvos valstybės egzistavimas jau buvo pripažintas“, – paaiškino prof. Mažylis.
Anot jo, nuo gruodžio iki 1918 m. vasario 16-osios Lietuva tiek paaugo Vokietijos akyse, kad buvo pripažįstama nebe tik kaip teritorija, o ir kaip valstybė.
Istorikai mano, kad dvidešimties signatarų pasirašytą dokumentą prieš 99 metus Vokietijos diplomatams perdavė signataras Jurgis Šaulys.
Sveikino ministrai, priims prezidentė
VERSLO TRIBŪNA
Šventinis laikotarpis – Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai – ypatingas metas. Tai laikas, kai prie stalo renkasi šeimos nariai, artimieji ir bičiuliai. Mėgaujamės ramiu laiku, šventinėmis tradicijomis ir gera nuotaika. Taip pat tai laikas, kai sukame galvas, kuo nustebinti verslo partnerius ir kolegas. Apie kitokį požiūrį į šventinį stalą ir dovanas mintimis bei patarimais dalijasi jau dvidešimt metų mūsų šalyje veikiančios įmonės “Prike Lietuva” vyno ekspertas ir sertifikuotas someljė Albertas Koncijalovas ir elektroninės parduotuvės „PrikeShop“ vadybininkė Dovilė Liachovičiūtė.
Kaune, dešiniajame Nemuno krante, baigtas statyti prestižinis, premium klasės dviejų daugiabučių projektas „Upės apartamentai“ (Brastos g. 10A/C). Projekto vystytojas UAB „KTG Asset Management“ praneša, jog statybos ir gerbūvio darbai užbaigti, o pirmieji naujakuriai jau gyvena erdviuose apartamentuose, mėgaujasi naujais laisvalaikio ritualais vaizdingame, apželdintame kieme bei atranda naujas bendruomenei sukurtas erdves.
Lietuvoje vis dažniau atsiranda iniciatyvų, jungiančių istoriją ir šiuolaikinį požiūrį į verslą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Ilzenbergo dvaras, kur ūkininkavimas, turizmas ir maisto gamyba veikia pagal savitą filosofiją: partnerystę su versliais ir talentingais žmonėmis, turinčiais idėjų ir drąsos jas įgyvendinti. Dabar dvaras ieško naujo partnerio vyno veiklai.
Vilniuje miesto gyvenimo centre „Europoje“ atsinaujinęs „Lemon Gym“ kelia čia besikuriančio sporto, grožio ir sveikatingumo „hubo“ kartelę dar aukščiau. Sporto klubų tinklas modernizuoja esamus klubus, atveria naujus ir siūlo paslaugas, kurių iki šiol sporto klubų narystėse nebuvo. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – atnaujintas ir dar didesnis „Lemon Gym“ klubas „Europoje“. Per paskutinius kelerius metus į klubo atnaujinimą, praplėtimą, naujų paslaugų įvedimą buvo investuota beveik 400 tūkstančių eurų.
Oro uoste p. Mažylį pagerbė Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Kultūros ministrė Liana Ruokytė – Jonsson ir Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, Valstybės atkūrimo šimtmečio programos koordinatorė Neringa Vaisbrodė. Sutikimo metu L. Mažyliui buvo įteiktas Valstybės atkūrimo šimtmečio proginis ženkliukas.
„Tai geriausia žinia ir dovana Lietuvai valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Tai dar kartą įrodo, kad Lietuvą kuriame kiekvienas iš mūsų. Dėkojame Jums už tai, kad įrodėte, jog galima ne tik kurti istoriją, bet ir ją atrasti”, – pranešime spaudai cituojama p. Vaisbrodė.
Didžiulio žiniasklaidos ir socialinių tinklų dėmesio nuo trečiadienio vakaro sulaukiantis profesorius dėmesio centre išliks dar bent kurį laiką.
Pirmadienį p. Mažylį priims prezidentė Dalia Grybauskaitė.
