Kurortų koziris viliojant poilsiautojus – milijoninės investicijos
Svarbiausiu Lietuvos kurortu vadinama Palanga, sezono pradžią skelbsianti gegužės 21–22 d., iš esmės atsinaujino prieš metus: sutvarkė daug svarbių objektų – Gintaro muziejų, Birutės parką, Kurhauzą, stadioną, pasistatė naują šiuolaikišką autobusų stotį.
Šį sezoną Palangoje naujų didelių objektų atidaryti nenumatoma. Didesnio sujudimo laukiama po dvejų metų, kai buvusio „Jūratės“ baseino teritorijoje duris turėtų atverti pirmasis Baltijos šalyse viešbutis „Marriott“.
Jurgita Vanagė, Palangos mero patarėja, vardija, kad šiuo metu restauruojama vila „Anapilis“, rengiami Grafų Tiškevičių alėjos, aikštės prie senosios autobusų stoties, Šventosios centrinės aikštės rekonstrukcijų projektai.
Bene didžiausia sezono naujovė: gruodį atidaryta moderni 2.200 vietų Palangos koncertų salė, kainavusi 9,4 mln. Eur.
Užsakymai jau pilasi
Pasak p. Vanagės, didelio poilsiautojų dėmesio jau sulaukė už kelių kilometrų nuo Palangos, netoli populiaraus HBH pramogų komplekso, prieš pusmetį atidarytas sveikatingumo ir SPA kompleksas „Atostogų parkas“, vasarą galintis priimti apie 800, žiemą – apie 400 žmonių. Šalia jo – „Mėguvos kaimas“ su medinėmis vilomis 250 žmonių. Investicijos į abu projektus siekė apie 10,4 mln. Eur.
Ričardas Jovaiša, „Atostogų parko“ direktorius, pagal išankstinių užsisakymų skaičių prognozuoja, kad komplekso užimtumas vasarą sieks 100%: „Poilsiu aktyviai domisi baltarusiai, rusai, latviai, lenkai, vokiečiai. Esame naujas objektas, todėl aktyviai taikome įvairių nuolaidų ir akcijų. Nakvynės kaina vienam žmogui su pusryčiais ir sveikatinimo procedūromis šiuo metu yra nuo 49 Eur.“
Vasaros sezonas „Atostogų parke“ prasideda gegužės 6 d., tuomet pradės veikti lauko baseinų ir pramogų zona, bus pasiūlyta naujų sveikatos gerinimo programų, kurioms naudojamas natūraliai šiltas ir druskingas geoterminis vanduo bei sapropelis – vertingas dumblas iš ežero dugno.
Viltys iš oro
Anot Almos Slaboševičienės, Palangos turizmo informacijos centro (TIC) vyriausiosios specialistės, šiuo metu pagrindiniai svetimšaliai Palangoje – baltarusiai. Tikimasi, kad jų srautas dar išaugs birželio pabaigoje, kai bus pradėti tiesioginiai skrydžiai iš Palangos į Minską ir atgal.
„Turizmo parodoje Minske sulaukėme didelio tiek kelionių agentūrų, tiek pavienių poilsiautojų dėmesio. Palangos kryptis baltarusiams itin patraukli, juos tenkina ir paslaugų kaina, ir kokybė“, – pasakoja pašnekovė.
Kovo pabaigoje pradėti tiesioginiai skrydžiai iš Palangos į Londoną, taigi pajūryje laukiama ir britų turistų. Rusų, anot TIC atstovės, kurorte nebe tiek daug kaip anksčiau, bet nuslūgęs jų domėjimasis vėl aktyvėja. Palangą mėgsta ir latviai, vokiečiai.
Žada nekelti kainų
Sunku patikėti, tačiau, pasak p. Slaboševičienės, verslininkai apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų kainų šį sezoną kelti neketina. Anot jos, vienokia kainodara taikoma iki Joninių. Po jų iki Žolinių – sezono pikas, kainos kyla, o vasaros pabaigoje vėl galima ilsėtis pigiau.
TIC atlikta apklausa atskleidė, kad savaitė atostogų keturių asmenų šeimai 3 žvaigždučių viešbutyje Palangoje iki Joninių kainuotų apie 330 Eur, keturių žvaigždučių viešbutyje – apie 600 Eur, penkių – apie 900 Eur. Sezono įkarštyje kainos kyla dvigubai.
Palangoje yra apie 50 viešbučių, vienu metu miestas gali apgyvendinti apie 11.000 žmonių.
Neringoje – „tuktukai“
Nauji vandens maršrutai, pagilintas ir praplėstas jachtų uostas, atnaujinti dviračių ir pėsčiųjų takai, naujos erdvės renginiams – šiomis ir kitomis naujovėmis vasaros sezoną, kurio atidarymo šventė numatyta paskutinį gegužės savaitgalį, pasitiks Neringa.
Kristina Vaičienė, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ turizmo specialistė, pasakoja apie Azijos šalyse populiarias autorikšas, vadinamuosius „tuktukus“, kuriuos šiemet galės išbandyti Nidos poilsiautojai.
Pernai keli tokie atvirašoniai triračiai motociklo pagrindu sukonstruoti automobiliai važinėjo Klaipėdoje bei Smiltynėje ir sulaukė nemažai dėmesio. Teigiama, kad ekologiškų, alternatyvių transporto priemonių paslaugos bus pigesnės nei taksi. „Tuktukų“ verslą Nidoje plėtos trys įmonės, dvi jų – Lietuvos, viena – Vokietijos, pastaroji poilsiautojus vežios elektra varomomis autorikšomis.
Daugiau vandens kelių
Šią vasarą atsiras daugiau galimybių Neringą pasiekti vandens keliu. Trečią sezoną greitaeigiu laivu „Smiltynė“ reisus maršrutu Klaipėda–Juodkrantė–Nida ir atgal siūlys AB „Smiltynės perkėla“, o Klaipėdos rajono savivaldybė inicijuoja naują maršrutą, sujungsiantį Kuršių marių skiriamas gyvenvietes – Juodkrantę ir Dreverną. Ne mažesnis nei 30 vietų laivas šiuo maršrutu pradės kursuoti birželio pradžioje. Abiejų laivų plaukimo grafikai suderinti taip, kad iš Drevernos į Juodkrantę atplaukę turistai galėtų persėsti į čia sustojantį iš Klaipėdos plaukiantį katamaraną ir juo pasiekti Nidą.
Svarbi naujiena – išgilintas ir praplėstas Nidos jachtų uostas. Per daugybę metų stipriai dumblu užneštame uoste gilinimo darbus šiuo metu atlieka žemsiurbė, numatoma prisikasti iki buvusio 3 m gylio. Be šių darbų, planuojama įrengti papildomas pontonines prieplaukas, jos leis jachtų švartavimosi vietų skaičių padidinti beveik dvigubai – iki 120.
Kavinės – vėl atvykėlių
Irma Baltrušaitienė, Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentė, pasakoja, kad verslininkai jau atliko nemažą dalį pasirengimo sezonui darbų. Anot jos, šį sezoną į Neringą grįš nemaža dalis verslininkų iš kitų miestų, čia vasarai išsinuomojančių patalpas maitinimo įstaigoms. Pašnekovė skaičiuoja, kad vasarą apie 40% kavinių, restoranų, paplūdimio barų valdo nevietiniai.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandien Europa skiria apčiuopiamus pinigus komandų išvykoms: GBTA, didžiausios pasaulinės verslo kelionių asociacijos, vertinimu, Europos verslo kelionių išlaidos 2024 m. siekė apie 360,4 mlrd. Eur, kas yra 10,4 % augimas, lyginant su 2023 m. Šių metų prognozės taip pat rodo verslo kelionių augimo trajektoriją: Europoje 65 % planuotojų tikisi didesnių susitikimų biudžetų, o 82 % 2025 m. rengs fizinius susitikimus. Kitaip tariant, biudžetai grįžta į pilną „susitikimų ir išvykų“ ciklą.
Metų advokatų kontora Baltijos šalyse – tokį apdovanojimą advokatų kontora COBALT pelnė prestižiniuose „Benchmark Litigation Europe Awards 2025“ apdovanojimuose. Apdovanojimas skirtas įvertinus teisininkų, advokatų praktiką sprendžiant ginčus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS) 2050 numato ambicingą Lietuvos tikslą – iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu, energiją eksportuojančiu regiono centru. Pagrindinė kryptis – atsisakyti iškastinio kuro ir užtikrinti, kad šalis pasigamintų tiek elektros energijos, kiek suvartoja.
Jau 5 kartą organizuotas „Spiečiaus“ verslo bendruomenės renginys „Spiečiamės“ šiemet subūrė rekordinį dalyvių skaičių. Rugsėjo 26 d. vykusiame susitikime iš viso dalyvavo daugiau nei 500 Inovacijų agentūros įkurtų aktyvaus verslo erdvių „Spiečius“ narių ir alumnų iš visos Lietuvos bei daugiau nei 30 nacionalinio verslo lyderių, mentorių ir ekspertų.
Nidą vis dažniau atranda ir konferencinio turizmo organizatoriai. Birželį čia vyks tarptautinė konferencija „Baltic Earth“, liepos pabaigoje – Europos architektūros studentų asamblėja EASA, joje dalyvaus 600 architektūros studentų iš Europos, įgyvendinsiančių Nidoje per 20 kūrybinių idėjų.
Pernai apie 40% visų Neringoje apsilankiusių turistų sudarė vokiečiai, didelių korekcijų šalių žemėlapyje nelaukiama ir šiemet.
Teigiama, kad nekils ir paslaugų kainos. „Agilos“ centro duomenimis, sezono metu nakvynės kaina dviviečiame viešbučio kambaryje svyruoja nuo 60 iki 140 Eur, privačiame sektoriuje – 30–90 Eur už naktį.
Birštono naujiena – „SPA Vytautas“
170-metį šiemet minintis Birštono kurortas sezoną pradės atidarydamas kompleksą „Vytautas Mineral SPA“. Privačios investicijos į įrengtą per dvejus metus 350 vietų apgyvendinimo ir sveikatinimo kompleksą viršija 10 mln. Eur. VŽ žiniomis, kompleksą „Vytautas Mineral SPA“ valdo UAB „Green Vilnius Hotel“. Bendrovės kontrolinis akcijų paketas priklauso Norbertui Pranckui, mineralinio vandens gamybos UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ valdybos pirmininkui ir pagrindiniam akcininkui.
Turizmo specialistai šį kompleksą vadina vienu ryškiausių šią vasarą Lietuvoje atidaromų turizmo objektų. Jame veiks baseinų ir pirčių kompleksas, mineralinės vonios, medicininės diagnostikos centras, Sveikos gyvensenos akademija, sukurta 100 darbo vietų.
„Tai klasikinis SPA, – teigia Miroslavas Novickis, „Green Vilnius Hotel“ vadovas. – Konkurencija tarp SPA paslaugų teikėjų Birštone jau nemaža, tačiau mes su savo paslaugomis ir kainodara orientuojamės į aukštesnes ir aukštas pajamas turinčius klientus, medicinos turistus iš užsienio.“
Pasak Nijolės Dirginčienės, Birštono merės, šiame kurorte jau juntamas gyvenamojo ploto pasiūlos stygius: „Birštone sunku rasti gyvenamojo ploto net nuomai, o nusipirkti butų nėra. Tačiau prošvaisčių matyti – anksčiau mieste sklypus įsigiję verslininkai planuoja čia statyti gyvenamuosius namus. Žinoma, daugiabučių iškils dar ne šįmet, bet, tikiuosi, per artimiausius kelerius metus.“
Birštono TIC duomenimis, 2015 m. apsilankė 80.600 turistų, 2014 m. – 50.300. Pernai didžiausią svečių dalį (89%), kaip ir 2014 m., sudarė lietuviai, likusieji – užsieniečiai.
Birštone veikia 44 apgyvendinimo įstaigos, jose – 2.300 vietų. Nakvynė kainuoja nuo 7 Eur privačiame sektoriuje iki 80 Eur viešbučio apartamentuose.
„Eglė“ nemažina tempų
2012 m. pradėta rekonstruoti Birštono „Eglės“ sanatorija plėtros tempų nemažina. Dabar veikia trys jos korpusai su 450 vietų, šįmet pradėta statyti ketvirtąjį korpusą. Jame bus įrengta dar 300 vietų, sukurta iki 50 naujų darbo vietų. Statybas numatyta baigti 2017 m. pabaigoje, investicijos sieks 6 mln. Eur.
Pasak Artūro Saldos, „Eglės“ sanatorijos direktoriaus, sanatorija Birštone jau dirba maksimaliu pajėgumu, daugiausia joje ilsisi lietuviai, auga ir užsieniečių srautai – vokiečių, latvių, žydų.
Pernai Birštone greta taip pat besiplečiančios ir modernizuojamos „Tulpės“ sanatorijos atidarytas privatus viešbutis „Birštono banginukas“, apgyvendinimo ir paslaugų „Centro SPA“, šįmet – viešbutis „Pušynė“.
Ir ilsėtis, ir pramogauti
Pramogauti Birštonas kviečia dar neprasidėjus šiltajam sezonui: Nemunu jau plaukioja pramoginis laivas „Vytenis“, nuo gegužės pabaigos iš Kauno į Birštoną ir atgal pradedami reguliarūs reisai laivu.
Atnaujintame miesto stadione įrengti nauji lauko teniso kortai, be to, čia gali sportuoti visų lengvosios atletikos šakų mėgėjai. Įmonė „Birštono turai“ siūlo dviračių nuomą, ekskursijas, degustacinius turus pėsčiomis ir dviračiais. VšĮ „Laisvalaikio terapija“ nuomoja riedučius, paspirtukus, riedlentes, BMX dviračius bei kitokią aktyvaus laisvalaikio įrangą.
Birštoniečiai, atlaikę balandžio pradžioje vykusio Birštono džiazo festivalio klausytojų šturmą, kai per tris dienas į kurortą suplūdo per 1.000 žmonių, laukia liepą mieste vyksiančio Pasaulio moterų karšto oro balionų čempionato, kuriame varžysis keli šimtai dalyvių iš įvairių šalių.
Druskininkuose – valstybės investicijos
Druskininkų valdžia raudonos juostelės prie didesnių objektų durų šį sezoną nebekirps, mat kelis tokius atidarė pernai, o kiti dar plėtojami. Tarp ryškiausių naujų objektų – pernai pradėjęs veikti Sportininkų rengimo centras. Po 6 metų trukusių darbų įrengta universali sporto salė su 400 vietų žiūrovams, persirengimo ir higienos kambariais, valgykla. Tarptautinius standartus atitinkanti aikštė tinkama įvairių šakų sportininkams – krepšininkams, rankininkams, futbolininkams. Pirmąją komplekso dalį statyti ir įrengti kainavo apie 17 mln. Eur, visas kompleksas kainuos apie 29 mln. Eur. Iš jų beveik 12 mln. Eur skirta iš Valstybės investicijų programos, tai bus viena didžiausių pastarųjų metų valstybės investicijų į sporto objektą.
Žadama, kad 2017 m. birželį baigtas kompleksas taps pagrindine mūsų šalies olimpiečių treniruočių baze.
Veikia kiaurus metus
Druskininkai pernai pirmieji Lietuvoje paleido lynų keltuvus, į juos investuota 4 mln. Eur.
Metų pabaigoje kurorte atidarytas naujas 4 žvaigždučių viešbutis „Flores“, jis kainavo 5,3 mln. Eur. Šis viešbutis – didelio komplekso, kurį valdo UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Agua“, dalis, įmonės dalininkė yra Druskininkų savivaldybė. Anot Jūratės Vaitkevičiūtės, „Centro Agua“ rinkodaros ir pardavimo vadovės, viešbutyje „Aqua“ nebetilpo visi svečiai, todėl buvo nuspręsta pastatyti dar vieną, aukštesnės klasės, viešbutį.
Šių metų sausį mieste atidarytas ir naujas reabilitacijos centras „Upa“, į jį investuota apie 10 mln. Eur.
Anot Rimanto Palionio, VšĮ Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro vadovo (TVIC), kurortas jau keleri metai nejunta sezoniškumo, ilgaisiais savaitgaliais čia visada gausu svečių.
Druskininkų TVIC duomenimis, 2015 m. Druskininkuose ilsėjosi 296.278 žmonės, 2014 m. – 283.788.
Pernai 13,7% išaugo vietos turistų, 9,5% sumažėjo svečių iš užsienio. Labiausiai krito atvykstančių rusų srautai (beveik 41% mažiau nei 2014 m.), sumažėjo vokiečių, baltarusių, tačiau atvyko daugiau lenkų, latvių, žydų.
Apgyvendinimo paslaugas Druskininkuose teikia 471 viešojo ir privataus sektoriaus objektas, lovų skaičius juose – 8.148. Nakvynė kainuoja nuo 10 Eur privačiame sektoriuje iki 295 Eur viešbučio apartamentuose.
infogr.am::infogram_0_RfaDbVCa9ODAeZGj
infogr.am::infogram_0_cFtR2RSElHRzCjvo
infogr.am::infogram_0_LP9oh29lXE5QglUm
infogr.am::infogram_0_ygcNqSXcGqq39FTm
