Konflikte dėl „Žalgirio“ stadiono nuspaudė pauzę

Publikuota: 2017-03-10
Atnaujinta 2017-03-10 14:56
Arvydas Avulis, AB Hanner valdybos pirmininkas
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Arvydas Avulis, AB Hanner valdybos pirmininkas Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje žemės nuomos sutartis su bendrove „Hanner“ kol kas nenutraukiama. Investuotojas turi parengti detalųjį planą, kuriame būtų numatyta vieta stadionui, tada konfliktas bus išspręstas. Taip baigėsi šiandien vykusios derybos tarp Vyriausybės, Vilniaus miesto atstovų, prokurorų ir investuotojo.

Naujas teritorijos detalusis planas, kuriame numatytas stadionas, pradėtas rengtis seniai – dar iki ją perėmė Šiaulių bankas. „Hanner“ perėmė šio detaliojo plano derinimą su savivaldybe, bet dokumento tvirtinimas strigo dėl savivaldybės ir investuotojo ginčių, koks turi būti gyvenamųjų pastatų aukštingumas.

Po to, kai Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) paskelbė nutrauksianti žemės nuomos sutartį su „Hanner“, detaliojo plano derinimo procedūra buvo sustabdyta, o dabar ją leista atnaujinti – penktadienį arba pirmadienį dokumentas turi būti įkeltas derinimui į teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (TPDRIS).

Mindaugas Pakalnis, Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas, po trečiadienį vykusio pasitarimo teigė, kad investuotojo veiksmai buvusioje „Žalgirio“ stadiono teritorijoje neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, nes teritorijos detaliajame plane yra numatytas ir stadionas – palikta jam vietos, jei būtų poreikis.

Arvydas Avulis, „Hanner“ vadovas, teigia, kad rengiamame detaliajame plane yra numatytas stadionas, bet jis tokio objekto statyti nesiruošia.

VŽ primena, kad teritorijų planavimo dokumentai nebuvo šio ginčo esmė – aiškindama savo nutarimą, jog žemės nuomos sutartį reikia nutraukti, Vilniaus apygardos prokuratūra teigė, jog „Hanner“ būtų galėjusi likti sklypo nuomininke, jei nebūtų nugriovusi senų pastatų.

Dėl prieštaringų nuostatų teisės aktuose, kuriuos skirtingi valdininkai skirtingai interpretuoja, su panašia problema susidūrė mažiausiai 10 bendrovių, kurios dėl vienašališkai nutrauktų žemės nuomos sutarčių su NŽT bylinėjasi teismuose. Šiuo atveju detaliojo plano, kuriame numatyta vieta stadionui, patvirtinimas yra tik pretekstas, leidžiantis konfliktuojančioms šalims rasti kompromisą.

Jei ne vieša erdvė, konflikto nebūtų buvę

Situacija dar nėra išspręsta – Žemės ūkio ministerija, kuriai pavaldi NŽT, teigia, kad įspėjimas apie žemės nuomos sutarties nutraukimą kol kas yra pristabdytas.

„Kol kas nestabdysime statybų. Įspėjimas apie sutarties nutraukimą buvo tik preliminarus, tai nėra sprendimas apie sutarties nutraukimą, todėl ir nebuvo sprendimo nutraukti sutartį. Neplanavome kategoriškai jos nutraukti. Iki mūsų būsimo sprendimo priėmimo yra likę pusantro mėnesio“, - po pasitarimo sakė Artūras Bogdavovas, žemės ūkio viceministras.

„Iš esmės konflikto užuomazgos net nebūtų buvę, jei nebūtų viskas taip smarkiai angažuojama ir keliama į viešąją erdvę“, – teigia Danielius Kuprys, NŽT direktorius.

„Anot jo, NŽT atsižvelgdama į prokurorų poziciją įžvelgė tam tikrus netikslumus ir dėl tų netikslumų bendrovė „Hanner“ ir buvo įspėta – kad jie privalo būti ištaisyti.

„Jei pačioje pradžioje šią situaciją laikėme santykių krize tarp verslo ir viešojo sektoriaus, tai dabar krizė yra atslūgusi. Priimami bendri sprendiniai, kurie naudingi ir viešajam sektoriui, ir privačiam sektoriui, kuris nori investuoti Lietuvoje ir padaryti tai tinkamai bei teisėtai“, - sako p. Kuprys.

NŽT praėjusią savaitę išplatino pranešimą, kad informavo „Hanner“ apie nuomos sutarties nutraukimą. Pagal pastaruoju metu NŽT taikomą praktiką, ne aukciono būdu išnuomojama valstybinė žemė gali būti naudojama tik joje esantiems pastatams eksploatuoti. Nelieka pastato – žemės nuomos sutartis nutraukiama. Anot teisininkų, tai yra teisės aktų interpretacija, nes tie patys teisės aktai leidžia naujų pastatų statybą ne aukciono būdu išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose.

Lengvatine tvarka be aukciono nuomojami visi žemės sklypai, kurie yra suformuoti prie pastatų ir reikalingi tiems pastatams eksploatuoti – pastatas negali būti atskirtas nuo sklypo.

VŽ rašė, kad nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai jau seniau skundėsi dėl NŽT vienašališkai nutraukiamų ir keičiamų žemės nuomos sutarčių, kai NŽT net nekreipė dėmesio į teritorijų planavimo dokumentus.

Teisininkai pažeidimo neįžvelgia

Anot teisininkų, „Hanner“ atveju, žemės sklypo nuomos sutartyje numatyta pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė. Kadangi nuomos sutartis sudaryta prieš beveik 20 metų, žemės sklypo naudojimo būdas joje nėra nurodytas – sutarties sudarymo metu galiojęs Žemės įstatymas nenumatė žemės sklypo naudojimo būdo sąvokos ir naudojimo būdų sąrašo.

Prieš aštuonerius metus Vilniaus savivaldybė patvirtino teritorijos detalųjį planą, pagal kurį buvo nustatyti tokie buvusios „Žalgirio“ stadiono teritorijos naudojimo būdai: komercinės paskirties objektų teritorijos, rekreacinės teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Šie sklypo naudojimo būdai buvo įrašyti į NT kadastrą. Žemės įstatyme nustatyta, kad žemės naudotojo teisė ir pareiga yra laikytis NT kadastre įrašyto žemės sklypo naudojimo būdo ir sutartimi šios pareigos pakeisti negalima.

Patikslinus NT kadastro duomenis, šalių susitarimu turi būti keičiama valstybinės žemės nuomos sutartis. NŽT sutarties nepatikslino, tad kai sklypą perėmė „Hanner“, sutartyje liko punktas, jog žemė išnuomojama kitai paskirčiai – stadiono aikštynams, pastatams, įrenginiams ir garažams eksploatuoti. Anot teisininkų, ši aplinkybė vertintina, kaip NŽT aplaidumas vykdant savo funkcijas. Minėtu sutarties punktu buvo argumentuojamas sprendimas nutraukti sutartį su „Hanner“.

Anot teisininkų, nuomos sutartis nedraudžia naujų pastatų statybos buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje, nes kitas jos punktas numato nuomininko įsipareigojimus „statinių rekonstrukcijos, naujų statinių statybos ir teritorijos tvarkymo darbus vykdyti tik pagal nustatytą tvarka parengtą ir suderintą projektinę dokumentaciją: keičiant sklypo tvarkymo režimą vadovautis LR teritorijų planavimo ir LR statybos įstatymais“.

Pasak teisininkų, nuomininkas teoriškai gali inicijuoti žemės nuomos sutarties pakeitimus, bet praktikoje į juos neatsižvelgiama, arba yra rizika, kad pamėginus pakeisti sutartį, ji iškart bus nutraukta.

„Hanner“ „Žalgirio“ stadiono pastatus įsigijo ir sklypo valdymo teises iš Šiaulių banko perėmė 2015 m. gegužę už daugiau nei 41 mln. Eur. Šį turtą Šiaulių bankas buvo perėmęs iš bankrutavusio Ūkio banko kartu su „gerąja“ pastarojo banko dalimi ir pardavė viešo konkurso būdu, kuriame dalyvavo 30 Lietuvos ir užsienio investuotojų, o gauti pinigai buvo skirti Ūkio banko indėlių kompensavimui.

Anot teisininkų, valstybė, atstovaujama Lietuvos banko laikinojo administratoriaus ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, Šiaulių bankui perdavė statinius su valstybinės žemės nuomos teise už vertę, kuri apskaičiuota pajamų vertinimo metodu – įvertinant minėtame žemės sklype galimybes statyti ir vystyti naujus nekilnojamojo turto objektus.

Nenormali situacija

Audrius Petkevičius, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ konsultantas, teigia, kad,

jei būtų nuspręsta, jog ne aukciono tvarka išsinuomotose teritorijose draudžiama statyti naujus statinius, tai būtų esminis pakeitimas.

„Tai valstybinės žemės sklypus pasmerktų degradavimui, būtų ribojamos investicijos bei racionalus žemės panaudojimas. Galima drąsiai konstatuoti, kad Lietuvoje yra tūkstančiai atvejų, kai nauji statiniai pastatyti ar statomi ant ne aukciono keliu išnuomotos žemės pradedant garažais ar fermomis baigiant „Žalgirio stadiono“ situacija. Jei pažiūrėsime istoriškai, po nepriklausomybės atkūrimo, visa žemė buvo valstybinė, tačiau nuo to laiko yra pastatyta daugybė pastatų. Be to, yra teritorijų, kur žemė negali būti privati. Tad būtų labai keista, jei absoliučiai negalėtum vykdyti statybų pagal nustatyta tvarka parengtus dokumentus“, - sako teisininkas.

Anot jo, valstybė šioje situacijoje turi veikti kaip sąžiningas partneris, kuris siekia naudoti savo turtą siekdamas racionalios naudos, bet jokiu būdu neturėtų būti naudojamos valstybės administracinės galios siekiant paveikti savo partnerius – nuomininkus, prisitaikyti prie kardinaliai besikeičiančių valstybės pozicijų.

Vydmantas Grigoravičius, „Cobalt“ advokatas, teigia, kad valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinis reguliavimas niekada nepasižymėjo lankstumu ir pakankamu aiškumu, todėl visi sandoriai, kuriuose dalyvaudavo valstybė su savo turtu, investuotojui reiškė didesnį rizikos laipsnį.

„Tačiau, tai, kas vyksta šiuo metu valstybinės žemės nuomos ir pardavimo rinkoje, normalia situacija tikrai negalima pavadinti, kadangi nėra jokio tikrumo, jog su valstybe sudarytas žemės sandoris ateityje nebus kvestionuojamas ir bandomas žlugdyti, prisidengiant viešojo intereso gynimu. Įstatymas skelbia, kad valstybė civiliuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais, tačiau šiandienos aktualijos verčia į šią nuostatą žvelgti su ironija, kaip visiškai neveikiančią ir deklaratyvią normą. Nes valstybė, veikdama per ją atstovaujančias institucijas sėkmingai sudariusi valstybinės žemės sandorius, per kitas institucijas juos taip pat sėkmingai ir panaikina“, – kalba p. Grigoravičius

Aušra Mudėnaitė, advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė bei Lietuvos Nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos (LNTPA) valdybos narė, viliasi, jog ši situacija paskatins teisės aktų pakeitimus, Žemės įstatymo detalizavimą, bei paskatins institucijas siekti taikių susitarimų su investuotojais ir kitose panašiose situacijose.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą“ Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
7 UAB „Gedsta“ 1.397,5% Panevėžio
22 UAB „Modernaus būsto projektai“ 808,5% Panevėžio
33 UAB „Milsta“ 691,9% Tauragės
36 UAB „Instatum“ 664,9% Kauno
40 UAB „Constra“ 643,3% Vilniaus

10 didžiausių statybų ir NT bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Alvora, UAB70.5154.027337
Kauno tiltai, AB135.3859.949776
Mitnija, UAB63.1333.677324
Axis Technologies, UAB56.7532.996156
Conresta, UAB52.1682.318364
Panevėžio keliai, AB77.4516.453532
Panevėžio statybos trestas, AB77.438659160
Okseta, UAB52.7224.880169
Šiaulių plentas, UAB49.5135.215458
Statga, UAB64.2673.971374
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau