„Teisės PRO“: atrinkti nominantai į metų teisininkų titulus
„Metų įmonės teisininko“ kategorijoje šiemet daugiausiai taškų surinko šie nominantai: Simona Augėnaitė, Lietuvos energija, UAB ginčų teisės vadovė, Agnė Daukšienė, „Lewben Group“ įmonės vyriausioji teisininkė, Giedrė Kaminskaitė-Salters, „Telia Lietuva“ teisės vadovė, Jurgita Pelėdienė, UAB „Bitė Lietuva“ teisinių reikalų vadovė, ir Vaida Zalobaitienė, AB „Axis Industries“ teisės skyriaus vadovė.
„Metų viešojo sektoriaus teisininko“ kategorijoje daugiausia taškų surinko Rasa Cicėnienė, Lietuvos banko vyriausioji juriskonsultė, Jekaterina Govina, Lietuvos banko valdybos nario patarėja, Vainora Knopkuvienė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė, Egidijus Šinkūnas, Utenos r. savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjas, Leda Žilinskienė, SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ vyriausioji teisininkė.
Metų teisininkas renkamas įvertinus jo reikšmingiausią metų projektą, pasirengimą padėti kolegoms, aktyvumą socialinėje veikloje.
Balandžio 6 d. vyksiančioje kasmetinėje bendrovių teisės dienoje „Teisės PRO“, kurią organizuoja „Verslo žinios“, „Infolex“, bendrovės ir institucijų teisininkų asociacija (B.I.T.A.) bei advokatų kontora „Sorainen“, bus įteikti „Metų įmonės teisininko“ ir „Metų viešojo sektoriaus teisininko“ apdovanojimai.
Sujungimas – savo jėgomis
Pernai „Metų teisininko 2016“ apdovanojimas buvo skirtas Ingridai Kudabienei, tuometinei elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Teisės departamento direktorei, šiuo metu einančiai „Lietuvos energijos“ grupės įmonės „Verslo aptarnavimo centras“ (VAC) Teisės paslaugų centro vadovės pareigas.
Ponia Kudabienė pirmiausia buvo įvertinta už indėlį, 2015 m. jungiant „Lietuvos energijos“ grupės bendroves „Lietuvos dujos“ ir „Lesto“ bei kuriant vieną energijos skirstymo operatorių ESO. Ji buvo atsakinga už bendrovių reorganizavimo teisinius veiksmus, kurie buvo atlikti tik bendrovių teisininkų jėgomis, be išorės konsultantų pagalbos.
„Tai buvo vienas įdomiausių pastarojo laikotarpio darbų, sudėtingas ir didelės apimties. Tuo metu buvau „Lietuvos dujų“ Teisės departamento vadovė, mūsų ir „Lesto“ teisininkų komandai buvo patikėti visi šio sujungimo teisiniai veiksmai. Pavyko suspėti laiku, be jokių užkliuvimų ar klaidų“, – prisimena ji. Galimybės kviestis konsultantų iš šalies bendrovių teisininkai tada nė nesvarstė – įvertino, kad turimų kompetencijų pakanka, noro išbandyti jėgas – taip pat.
„Sutarėme, kad viską darysime patys, tiesa, palikome sau galimybę pasitelkti išorės pagalbą, jei pradėję darbus pamatysime, kad reikia pasitarti, kad nebesugalvojame, kokius sprendimus reikia priimti, jei tiesiog trūksta žmogiškųjų resursų. Tačiau viską sklandžiai įveikėme patys“, – pasakoja p. Kudabienė.
Prisidėjo prie teisėkūros
Kitas, anot jos, įdomus ir bendrovėms bei institucijoms naudos atnešiantis darbas – Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kuriuos p. Kudabienė iniciavo drauge su kolegomis iš B.I.T.A. Jų dėka Seimas priėmė nuo š.m. liepos įsigaliojančius pakeitimus, leidžiančius įmonėms ar institucijoms teismuose atstovauti teisininkams, kurie dirba susijusiose bendrovėse ar organizacijose.
„Dabar įmonės teisininkas galės atstovauti visų tos grupės įmonių interesus ar, tarkime, ministerijos teisininkas – visoms tai ministerijai pavaldžioms įstaigoms. Tai leis efektyvinti teisės paslaugas ir taupyti resursus. Įsivaizduokite situaciją – grupės įmonei, kuri beveik nesusiduria su bylomis, netikėtai ima ir nukrenta paini byla. Teisininko, kuris specializuojasi šioje srityje, įmonė, žinoma, neturi, vadinasi, jai reikia ieškoti pagalbos iš išorės, samdyti advokatus, nors tos pačios grupės įmonėse yra puikių teisininkų bylininkų“, — naudą aiškina p. Kudabienė.
Centralizavo funkcijas
Praėjusiais metais p. Kudabienė susidūrė su ne mažiau įdomiais iššūkiais: ji buvo atsakinga už vieną „Lietuvos energijos“ grupės teisės funkcijų centralizavimo etapą, kurio metu visos teisinės praktikos funkcijos – atstovavimas teismuose, sutarčių rengimas ir priežiūra, atsakymų į klientų kreipinius rengimas bei vertinimas ir kt. – buvo perkeltos iš grupės įmonių į VAC. Šiuo metu 29 VAC dirbantys teisininkai, perėję į VAC iš įvairių „Lietuvos energijos“ įmonių, teikia paslaugas visoms 17-kai Lietuvoje veikiančių grupės įmonių.
„Centralizuojant įvyko daug gerų dalykų – kai teisininkai dirba kartu, jie dalijasi gerąja patirtimi, pritaiko efektyviausią praktiką, kurią atsinešė iš savo bendrovių, o šalia yra kolegos, kurie gali patarti ir pasidalinti įžvalgomis. Be to, žmonės giliau specializuojasi konkrečiose srityse, nemažai procesų standartizuojama, todėl visos grupės įmonės gauna vienodas aukštos kokybės teisines paslaugas“, – privalumus vardija p. Kudabienė.
Jos nuomone, ypač daug naudos davė kompetencijų sinchronizavimas: VAC teisininkas, kuris specializuojasi tam tikroje srityje, tarkime, rangos teisėje ir nuolat analizuoja šios srities teisės aktus ir teismų praktiką, dabar teikia konsultacijas ir toms grupės įmonėms, kurios su rangos klausimais susiduria tik kartas nuo karto ir tokio specialisto niekada neturėjo, pavyzdį pateikia ji.
Teisininkų „Lean“
Be to, VAC komandai dirbant kartu ir dalijantis gerąja praktika, pavyksta taupyti laiką, kurį tekdavo skirti šabloninėms, standartinėms užduotims atlikti. Prie to nemažai prisidėjo ir VAC Teisės paslaugų centre taikomi „Lean“ metodai.
„Sau sakome – pirmiausia ieškokime, kaip paprasčiau padaryti tuos darbus, kurie erzina, yra neįdomūs ir nekuria vertės mūsų klientams. Tada atsiras daugiau laiko rimtiems teisiniams darbams, kai reikia analizuoti, gilintis į klausimo esmę. Taip augsime profesionaliai, o darbas teiks daugiau džiaugsmo“, – sako p. Kudabienė.
Vienas tokių pavyzdžių – žyminio mokesčio mokėjimo administravimo pagerinimas. VAC teisininkams tenka inicijuoti nemažai bylų, o tam reikia sumokėti žyminį mokestį. Vienose grupės įmonėse jis būdavo užsakomas buhalterijoje – teisininkas turėjo pildyti paraišką, ją pasirašyti, nešti į buhalteriją, kuri išspausdindavo mokesčio pavedimą ir grąžindavo jį teisininkui. Kitoje grupės įmonėje tai buvo daroma daug paprasčiau – intranete yra sukurtas failas, kuriame teisininkas įrašo žyminio mokesčio dydį ir informaciją apie bylą, o pagal šią informaciją buhalterijos darbuotojai atlieka pavedimą ir e. laišku informuoja teisininką.
„Dabar šią paprastesnę schemą ir taikome“, – sako p. Kudabienė.
Patobulinimas buvo įdiegtas ir keliant dokumentus į teismų elektroninę sistemą. Juos galima įkelti pdf formatu, prieš tai atspausdinus, pasirašius ir dokumentą nuskenavus. Tačiau juos galima įkelti ir kaip „word“ formato dokumentus, kurie patvirtinami e. parašu. Kadangi taip daug greičiau ir paprasčiau, VAC teisininkai perėjo prie tokio standarto. „Per pastaruosius pusę metų savo veikloje jau įgyvendinome daugiau nei 10 patobulinimų, kurie leis sutaupyti apie 600 darbo valandų per metus. Dar beveik 40 patobulinimų idėjų įgyvendiname šiuo metu“, - skaičiuoja p. Kudabienė.
„Lietuvos energijos“ grupės įmonės kartas nuo karto naudojasi ir išorės konsultantų ar advokatų paslaugomis, tačiau, anot VAC Teisės paslaugų centro vadovės, tai daroma retai.
„Išorės konsultantus pasitelkiame, nes kartais iškyla klausimų, kuriems neturime stiprių kompetencijų, o priimti į darbą tos srities ekspertą neapsimoka - tai pavieniai atvejai. Arba tada, kai skubiai prireikia atlikti itin didelės apimties darbą, ir matome, kad su turimais resursais jo neįveiksime“, – nurodo p. Kudabienė.
Vadyba teisės nenustelbė
VERSLO TRIBŪNA
RĖMIMAS
Kai „Black Friday“ tampa „Hack Friday“: kaip verslui apsaugoti duomenis nuo sukčių?
Vidutinė vieno incidento duomenų nutekėjimo žala pasaulyje siekia 4,9 mln. JAV dolerių, o 7 iš 10 kibernetinių atakų taikosi ne į IT sistemų spragas, o į žmogaus klaidas. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, įspėja: artėjant Juodojo penktadienio ir šventiniams išpardavimams, dėl išaugusio krūvio darbuotojai gali tapti labiau išsiblaškę ir pažeidžiami. Net ir maža žmogiškoji klaida verslui gali kainuoti labai brangiai.
„Freedom24“ atidarė biurą Lietuvoje: geresnės galimybės investuoti į milijoną biržose prekiaujamų priemonių
Tarptautinis investavimo brokeris „Freedom24“, NASDAQ kotiruojamos „Freedom Holding Corp.“ (FRHC) Europos padalinys, Vilniuje atidarė biurą. Čia dirbanti specialistų komanda užtikrins greitesnį ir kokybiškesnį klientų aptarnavimą: nuo pagalbos naudojantis investavimo platforma „Freedom24“ iki asmeninių finansinių konsultacijų ir edukacijų apie siūlomus produktus. Ši platforma suteikia prieigą prie 15 pagrindinių JAV, Europos ir Centrinės Azijos šalių biržų – daugiau kaip 1 mln. akcijų, obligacijų, biržoje prekiaujamų fondų, pasirinkimo sandorių, ateities sandorių ir kitų biržose prekiaujamų priemonių.
1
Skaitmeninis suverenumas – tai rezultatai, o ne teoriniai idealai
Diskusijos apie skaitmeninį suverenumą vis labiau įsibėgėja visame pasaulyje. Šiandienos geopolitinio neapibrėžtumo ir technologinio konkurencingumo sąlygomis natūralu ir būtina, kad valstybės siektų didesnės kontrolės savo skaitmeninei ateičiai. Tikroji dilema yra ne ar šalys turėtų siekti suvereniteto svarbiausiuose sektoriuose, bet kaip tai daryti efektyviausiai.
„Norfos“ lojalumo sistema naudojasi pusė Lietuvos: 10% nuolaida kiekvienam pirkimui – ne riba
Vieno didžiausių šalyje mažmeninio tinklo „Norfa“ pirkėjams nuolaidų kortelės pasiūlytos prieš daugiau kaip du dešimtmečius ir per šį laiką taikoma nuolaidų sistema nepatyrė esminių pokyčių. Tai rodo, kad siūlomos lojalumo sąlygos pateisina „Norfos“ pirkėjų lūkesčius. Per š. m. 9 mėnesius pirkėjai, pirkdami su „Norfos“ nuolaidų kortelėmis pagal galiojančias lojalumo sąlygas, į savo nuolaidų korteles gavo apie 11,48 mln. „Norfos“ (N) eurų, kuriais galėjo apmokėti iki 50% pirkinių.
VERSLO TRIBŪNA
Vidutinė vieno incidento duomenų nutekėjimo žala pasaulyje siekia 4,9 mln. JAV dolerių, o 7 iš 10 kibernetinių atakų taikosi ne į IT sistemų spragas, o į žmogaus klaidas. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, įspėja: artėjant Juodojo penktadienio ir šventiniams išpardavimams, dėl išaugusio krūvio darbuotojai gali tapti labiau išsiblaškę ir pažeidžiami. Net ir maža žmogiškoji klaida verslui gali kainuoti labai brangiai.
Tarptautinis investavimo brokeris „Freedom24“, NASDAQ kotiruojamos „Freedom Holding Corp.“ (FRHC) Europos padalinys, Vilniuje atidarė biurą. Čia dirbanti specialistų komanda užtikrins greitesnį ir kokybiškesnį klientų aptarnavimą: nuo pagalbos naudojantis investavimo platforma „Freedom24“ iki asmeninių finansinių konsultacijų ir edukacijų apie siūlomus produktus. Ši platforma suteikia prieigą prie 15 pagrindinių JAV, Europos ir Centrinės Azijos šalių biržų – daugiau kaip 1 mln. akcijų, obligacijų, biržoje prekiaujamų fondų, pasirinkimo sandorių, ateities sandorių ir kitų biržose prekiaujamų priemonių.
Diskusijos apie skaitmeninį suverenumą vis labiau įsibėgėja visame pasaulyje. Šiandienos geopolitinio neapibrėžtumo ir technologinio konkurencingumo sąlygomis natūralu ir būtina, kad valstybės siektų didesnės kontrolės savo skaitmeninei ateičiai. Tikroji dilema yra ne ar šalys turėtų siekti suvereniteto svarbiausiuose sektoriuose, bet kaip tai daryti efektyviausiai.
Vieno didžiausių šalyje mažmeninio tinklo „Norfa“ pirkėjams nuolaidų kortelės pasiūlytos prieš daugiau kaip du dešimtmečius ir per šį laiką taikoma nuolaidų sistema nepatyrė esminių pokyčių. Tai rodo, kad siūlomos lojalumo sąlygos pateisina „Norfos“ pirkėjų lūkesčius. Per š. m. 9 mėnesius pirkėjai, pirkdami su „Norfos“ nuolaidų kortelėmis pagal galiojančias lojalumo sąlygas, į savo nuolaidų korteles gavo apie 11,48 mln. „Norfos“ (N) eurų, kuriais galėjo apmokėti iki 50% pirkinių.
Jos nuomone, visuomenės požiūris, kad bendrovių vidaus teisininkai yra mažiau kompetentingi nei išorės konsultantai, vis dar gana gajus, nors ir neatspindi tikrovės.
„Tiesiog bendrovių teisininkai yra mažiau matomi, rečiau dalyvauja viešose diskusijose, teikia komentarus. Tačiau daugelio bendrovių teisininkai – aukščiausios kompetencijos specialistai. Šiandien ir advokatai į bendrovių teisininkus žiūri gerokai rimčiau nei anksčiau, tai rodo kad ir tai, kad rimti advokatai ateina į B.I.T.A. organizuojamus seminarus pasiklausyti vidaus teisininkų pranešimų“, – vertina p. Kudabienė.
Pastaruoju metu VAC Teisės paslaugų centro vadovei daugiau laiko tenka skirti vadybai, tačiau ji stengiasi neužmiršti teisės ir mielai prisideda prie teisėkūros klausimų energetikos srityje, su ja kolegos konsultuojasi, jei susiduria su sudėtingomis bylomis, situacijomis, kuriose reikia ieškoti netipinių, išskirtinių sprendimų.
„Kolegos sako, kad mano stiprioji pusė – ilgametė patirtis energetikos teisės srityje. Žinau, koks praeityje buvo reglamentavimas, teisės aktai ir galiu padėti palyginti, kodėl šiandien priimami vienokie ar kitokie sprendimai. Smagu prisidėti ir prie teisės aktų iniciatyvų, dalyvauti jų tobulinime. Prieš kelias dienas Seimas priėmė Gamtinių dujų ir Elektros energetikos įstatymus, prie kurių rengimo dirbo ir mūsų komanda – institucijoms teikiame savo poziciją, koks reglamentavimas būtų geriausias ir vartotojams, ir energetikos įmonėms, įrodinėjame, teikiam argumentus“, – pasakoja ji.
