Kai alus nesvaigina

Lietuvoje dar neįprasta, tačiau Vakaruose jau nieko nestebina, kad greičiausi maratonų bėgikai ar kitokių sportinių varžybų nugalėtojai dovanų gauna pakuotes nealkoholinio alaus. Atrodo, aludariai ėmė suprasti, kad ne tik sporto sirgaliai, bet ir patys sportininkai gali būti jų rinkodaros taikiniu, o sykiu reklamuoti tokius gėrimus, kurių vartojimas su sportiniais principais pernelyg nesikerta. Į alkoholio vengiančių ar visai jo negeriančių vartotojų grupę taikosi ne kokie nors nykštukai, o didelės alaus daryklos, pvz., tokios kaip vokiečių „Erdinger“.

Aukštasis pilotažas

Vladislavas Petraškevičius, alų importuojančios UAB „Vienas pasaulis“ direktorius, pasakoja, kad „Erdinger“ prekių ženklo nealkoholinis alus, kuriam jie atstovauja Lietuvoje, aktyviai remia bėgimo maratonus, slidinėjimo, biatlono varžybas.

Gal dėl šios, o gal dėl kitų priežasčių šis alus populiarėja ir tarp lietuvių, svarsto p. Petraškevičiaus. Anot jo, laipsnių neturinčio „Erdinger“ pardavimai auga, nors jo kaina palyginti nemaža. „Tokia kaina neatsitiktinė, – pagaminti nealkoholinį kvietinį alų gerokai sudėtingiau nei tokį patį su laipsniais. „Erdinger“ savo alų verda pagal tą pačią technologiją kaip ir alkoholinį, vėliau alkoholį pašalina, todėl skoniu jis beveik nesiskiria nuo alkoholinio“, – teigia p. Vladislavas.

„Nealkoholinio kvietinio alaus gamyba – iš tiesų aukštasis aludarystės pilotažas, nes reikia sujungti du procesus – viršutinę kvietinio alaus fermentaciją bei dializę (jos metu pašalinamas alkoholis) ir sykiu išsaugoti skonines savybes“, – p. Petraškevičiui pritaria Dainius Smailys, UAB „Švyturys-Utenos alus“ korporatyvinių reikalų direktorius. Anot jo, bendrovė, šiemet pradėjusi gaminti nealkoholinį kvietinį alų, užsimojo pasiūlyti alternatyvų brangesniam atvežtiniam gėrimui. Naują gaminį uostamiesčio darykla reklamuoja tokiuose renginiuose kaip „Vilnius Challenge“, „Danske Bank“ Vilniaus maratonas, Trakų triatlonas ir pan. „Manome, jog nealkoholinio alaus rinka auga būtent dėl to, kad daugėja sveiką gyvenimo būdą propaguojančių žmonių“, – aiškina p. Smailys.

Reklamuoja saikingai

Taigi, skirtingai nei kitos šalies alaus daryklos, manančios, kad tokių nišinių produktų reklamai pinigų mėtyti neverta, „Švyturys“ juos gana aktyviai reklamuoja (pirmąjį apskritai Lietuvoje nealkoholinį lagerą įmonė pradėjo virti 2004-aisiais).

„Galimybe nealkoholinį alų reklamuoti per televiziją ar radiją bet kuriuo paros metu nepiktnaudžiaujame, nes tai gali būti suprasta kaip bandymas „apeiti“ alkoholio reklamos draudimo nuostatas. Prieš keletą metų pasirašėme Aludarių garbės kodekso nuostatą, ja įsipareigojome netransliuoti nealkoholinio alaus reklamos iki 22 val. Vis dėlto jos visiškai neatsisakysime, nes manome, kad reklama atlieka ir socialinę funkciją“, – teigia p. Smailys.

„Galime tik pasidžiaugti, kad „Švyturys“ tai daro. Jų reklamos atkreipia dėmesį į visą segmentą, todėl išlošia visi rinkos dalyviai“, – komentuoja Marius Horbačiauskas, Kauno alaus daryklos „Volfas Engelman“ vadovas.

Rinka menka, bet auga

Kokio dydžio ta nealkoholinio alaus rinka? Pasak Ingos Ilkytės, rinkos tyrimų bendrovės „ACNielsen Baltics“ direktorės, nealkoholinio alaus pardavimai auga gerokai sparčiau nei visa alaus rinka, tačiau iš tiesų nesiekia net 1% visos alaus rinkos (neskaičiuojant specializuotų parduotuvių ir HORECA).

„Imant periodą nuo 2014 m. vidurio iki šių metų vidurio, nealkoholinis alus užėmė 0,9% visos alaus rinkos. Nuo 2013 m. vidurio iki 2014 m. vidurio šis segmentas sudarė 0,8%“, – dėsto ji. Kad būtų lengviau įsivaizduoti nealkoholinio alaus rinkos augimo tendencijas, skaičius pateikia ir gamintojai.

Pasak p. Smailio, pernai sausį–birželį bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ dalis nealkoholinio alaus segmente siekė 37,4%, šiemet tuo pačiu periodu – 49,8%. Per praėjusių metų pirmąjį pusmetį parduota 39.100 dekalitrų tokio alaus, šiemet – 63.400 dekalitrų.

Marijus Kirstukas, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ vadovas, teigia, kad per šių metų pirmąjį pusmetį „Kalnapilis“ pardavė 12.000 dekalitrų nealkoholinio alaus, dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Ponas Horbačiauskas, lygindamas 2015 m. pirmojo pusmečio nealkoholinio alaus (jį „Volfas Engelman“ verda nuo 2012 m.) pardavimus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, įvardija 20% augimą. Tačiau, sako, sunku daryti išvadas, nes nealkoholinis alus verdamas su pertraukomis.

Pasak Algirdo Bagatyriaus, daryklos „Vilniaus alus“ vadovo, palyginti 2015 m. ir 2014 m. pirmuosius pusmečius, jų prekių ženklo nealkoholinio alaus pardavimai nukrito 10%. Vis dėlto nuo 2009 m. verdamo nealkoholinio alaus asortimentą ketinama plėsti. Ponas Bagatyrius linkęs manyti, kad didžiausią nealkoholinio alaus vartotojų dalį vis dėlto sudaro ne sportininkai, o vairuotojai. Tad jei Lietuvoje būtų įvestas vadinamasis 0 promilių įstatymas, tokio alaus pardavimai išaugtų 10 kartų.