Skraidyti geriausia žiemą
„Šaltuoju metų laiku oras ramus, tankus, be turbulencijos, todėl tinkamas mokytis skraidyti. Tai žino nedaugelis, todėl įprastai susidomėjimas parasparniais suaktyvėja pavasarį, kai oras jau verda – šiltos oro srovės kelia aukštai. Šiltu oru be galo džiaugiasi pilotai, bet mokiniui reikia laukti ramaus oro, kuris nusistovi tik vakare arba ryte“, – aiškina skraidymo instruktorius. Jis tikina, kad nėra jokio pagrindo bijoti šalčio: „Pilotas visuomet pasirengęs žemai temperatūrai, todėl net vasarą, kaitinant 30 laipsnių karščiui, jis prie starto stovi ir prakaituoja su kombinezonu, pošalmiu ir pirštinėmis.“
Anot p. Blochos, sulig kiekvienu kilometru temperatūra krinta maždaug 10-ia laipsnių.
Oro šventė Trakuose
Kaip tik šį savaitgalį, nuo vasario 16 iki 19 d., ant Galvės ežero Trakuose vyksta oro šventė, joje dalyvaujantys parasparnininkai varžosi atvirajame Lietuvos parasparnių tikslaus nusileidimo čempionate. Šventė vyksta jau du dešimtmečius, ji visada prasideda vasario 16-ąją.
Šventės dalyviai kviečiami ne tik pažiūrėti, bet ir pakilti virš Trakų pilies su dviviečiu parasparniu: „Man pačiam labiausiai patinka skraidyti Trakuose ir virš Neringos kopų, bet ten dėl draustinio sąlygų labai daug ribojimų. Trakuose skraidome tik žiemą. Pažįstu nemažai žmonių, kurie laukia oro šventės dėl vienintelės galimybės metuose pakilti virš užšalusio ežero ir tiesiai ant jo nusileisti.“
Anot pašnekovo, Trakai – puiki vieta skraidyti žiemą: „Nuo tuščio ir plataus užšalusio ežero ploto labai patogu pakilti. Paprastai skraidome didelėje pievoje arba aerodrome, o Trakai suteikia ypatingą progą paskraidyti virš užšalusio ežero, salų, pilies. Būtų sunku įsivaizduoti kitą oro šventės vietą.“
Pašnekovas sako, kad kai iš Ukrainos atvažiavo gyventi į Lietuvą, parasparnių tikslaus nusileidimo čempionatas jau buvo rengiamas.
Pirmaisiais gyvenimo metais Lietuvoje p. Blocha įkūrė skraidymo parasparniais mokyklą. Jis pasakoja, kad atvykęs į Lietuvą išbandė keletą darbų ir 1999 m. įkūrė skraidymo mokyklą, po metų užsiėmė tik šia veikla. Tuo metu Lietuvoje tebuvo vos 15–20 parasparnio pilotų, jie priklausė Lietuvos parasparnių ir skraidyklių sporto federacijai.
Verslininkas neslepia, kad buvo vienas pirmųjų, įkūrusių skraidymo mokyklą, tai padėjo greitai įsitvirtinti paslaugų rinkoje: „Pataikiau laiku, didelės konkurencijos tuo metu nebuvo.“
Romantiška, ekstremalu
Instruktorius teigia, kad skraidymas parasparniais yra labiau romantiškas nei ekstremalus užsiėmimas: „Parasparniai tampa ekstremalūs tik siekiant sportinio profesionalumo, o skraidydami savo malonumui stengiamės mėgautis, vengiame sudėtingų situacijų. Aš pats mėgstu ne adrenaliną, o endorfiną – laimės hormoną. Jis išsiskiria būtent skraidant.“
Ponas Blocha pasakoja, kad ši sporto šaka populiarėja, nes skraidymas leidžia pasijusti labai arti gamtos. Negana to, skraidymas greitai sukelia priklausomybę – žmogų užtenka vieną kartą pakelti į orą, ir jis vis norės pakilti.
„Aš ir pats šiuo užsiėmimu susižavėjau iš pirmo skrydžio. Įsimylėti parasparniams man pakako vos keleto sekundžių skrydžio 10 m aukštyje. Dabar džiaugiuosi, kad pats galiu pakelti žmogų į 400 m aukštį ir taip jį sužavėti“, – sako pašnekovas.
Kriterijų nėra
Instruktorius sako, kad skrydis parasparniu tapo populiaria pramoga dovana, o jo klientai yra „šiek tiek romantikai, mylintys gamtą žmonės, kuriems pabosta sėdėti tarp biuro sienų. Anot jo, dauguma skraidytojų yra 30–50 metų, bet į orą nesibaido kilti ir 70-mečiai. Jaunimas skraidyti pradeda 12-os, jauniausias p. Blochos mokinys buvo 10-metis.
Instruktorius parasparnių sportą vadina neatletišku, anot jo, skraidyti savo malonumui galima ir fiziškai nepasirengus, net ir turint antsvorio.
Pasak pašnekovo, net ir aukščio baimė nekliudo pakilti į orą: „Man ir pačiam nejauku stovėti kokioje nors aukštoje vietoje, bet su skraidymu būna kitaip. Tai neįprasta žmogui situacija, skrisdamas tarp debesų suvoki, kad esi erdvėje, oro sraute ir sparnas tave neša patikimai. Žinoma, turintys stiprią aukščio baimę gali būti per daug įsitempę, bet daugumai ji praeina arba net neatsiranda.“
Verslininkų pomėgis
Ponas Blocha sako, kad skraidyti ypač mėgsta verslininkai ir IT darbuotojai – šis laisvalaikio leidimo būdas reikalauja bent jau vidutinių pajamų, nes norint įsigyti savo įrangą reikia bent poros tūkstančių eurų.
Pakilimo dviviečiu parasparniu vidutinė kaina yra apie 30–40 Eur, mokymų kaina, kurių metu išmokstama skraidyti savarankiškai ir suteikiama piloto licencija, kainuoja apie 400 Eur, o savarankiškas pilotas su savo įranga gali pakilti į orą už 3–6 Eur ir praleisti ore visą dieną.
Skraidymo komplektą sudaro parasparnis, piloto diržai, šalmas, atsarginis parašiutas ir kiti prietaisai. Visas komplektas kainuoja nuo 2000 iki 4000 eurų. Pašnekovas pabrėžia, kad dėvėtą komplektą galima įsigyti dvigubai pigiau.
Ponas Blocha dėsto, kad, palyginti su aviacija, išmokti skraidyti paraspaniu nėra sudėtinga – mokymus sudaro vos 10 užsiėmimų. Visgi į šią sporto šaką reikia žiūrėti rimtai: „Turime suprasti meteorologiją, kaip juda ir keičiasi dangus, šis penktasis vandenynas, nagrinėjame aerodinamiką, oro teisę. Mokomės išvengti pavojingų situacijų.“
Menas nusileisti
Pašnekovas aiškina, kad parasparnių sporto esmė yra pakilti ir per nustatytus posūkio punktus nuskristi iki finišo. Rimtose varžybose bendras maršruto atstumas gali viršyti net 100 km. Pilotai stengiasi kuo tiksliau ir greičiau nuskristi visą distanciją. Tai vadinama maršrutiniu skraidymu. Parasparnių sportą sudaro ir akrobatinis skraidymas bei tikslaus nusileidimo sporto šakos.
Būtent pastarojo sporto varžybos šį savaitgalį vyksta Trakuose. Renginyje paprastai dalyvauja apie 30–60 pilotų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos, Anglijos ir kitų šalių. Sportininkai stengiasi kuo tiksliau nusileisti į taikinį, kurio centras yra euro monetos skersmens dydžio.
VERSLO TRIBŪNA
Rimas Bakanauskas vedamas didelio užsispyrimo ir ryžto dirbti nesamdomą darbą įkūrė UAB „Stikmeta“ 2005 m. rugpjūčio 30 d. Simboliškai – 2 dienos po savo paties gimtadienio. Įmonė, pradėjusi veiklą nuo berėmio stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo, per 20 m. patyrė ir iššūkių, ir labai gerų laikų. Šiandien vedama darnaus šeimyninio kolektyvo gali didžiuotis savo gaminiais, džiaugtis patikimais partneriais ir drąsiai planuoti naujas perspektyvas bei investicijas.
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
OWEXX siūlo didžiausią Lietuvoje reklamos plotų pasiūlą – tai efektyviai ir tikslinę auditoriją pasiekiančiai reklamos kampanijai reikalingos priemonės vienoje vietoje. Viena iš daugelio OWEXX siūlomų reklamos medijų – reklaminiai stendai, įrengti matomose miestų ir pagrindinių kelių vietose, tampantys drobe įsimintinai ir kokybiškai reklamos žinutei.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
„Aplink taikinį 30 cm spinduliu rezultatai fiksuojami naudojant elektrotaikinį, o, nuo centro nusileidus toliau nei 5 metrai, rezultatas neįskaitomas“, – aiškina pašnekovas.
Įprastai parasparniu į orą pakylama įsibėgėjus nuo stataus šlaito. Lietuvoje kalnų nėra, tad pilotą lyg aitvarą į orą pakelia vilktuvas.
Anot p. Blochos, Lietuvoje labai gerai išvystyta infrastruktūra pakilti su vilktuvu. Skraidyti tinkamomis dienomis dirba apie 10 aikštelių, o visoje Lietuvoje įregistruotos 35 startavietės. Rasti nusileidimo vietą Lietuvoje irgi nesudėtinga.
„Būdamas pusantro kilometro aukštyje, beveik visada numatysi tinkamą nusileidimo vietą“, – sako pašnekovas.
„Jau nieko nebestebina skrydžiai nuo vieno Lietuvos krašto iki kito. 300 km skrydis gali trukti apie 7 valandas. Tad Lietuvos erdvės parasparnininkams jau mažoka, todėl skrendame į Latviją, Lenkiją, tik reikia labai tiksliai apskaičiuoti, kad vėjas nenupūstų už Baltarusijos ir Kaliningrado sienų“, – nejuokaudamas pataria p. Blocha.
