Už kyšius Gapšiui ir Masiuliui – įtarimai koncernui „MG Baltic“

Įtarimai pareikšti penktadienį, vasario 24 d., juos koncernas jau apskundė.

Įtarimai susiję su korupcijos byla, kurioje Raimundas Kurlianskis, koncerno viceprezidentas, įtariamas davęs kyšius tuometiniam Seimo nariui Vytautui Gapšiui iš Darbo partijos bei tuometiniam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui, pranešė STT.

Pačiam koncernui kaip juridiniam asmeniui pareikšti įtarimai papirkimu ir prekyba poveikiu.

„Atliekant ikiteisminį tyrimą politinės korupcijos byloje, surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad juridinis asmuo padarė nusikalstamas veikas“, – teigia STT.

Pasak pareigūnų, jų surinkti duomenys leidžia manyti, kad p. Kurlianskis, atstovaudamas koncerno interesams, valstybės tarnautojui, p. Gapšiui už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą pasiūlė, susitarė duoti ir davė didesnį nei 9.500 Eur vertės kyšį.

STT teigia taip pat surinkusi pakankamai duomenų, kurie leidžia teigti, kad toks pat nusikaltimas buvo padarytas tariantis su p. Masiuliu. Pas pastarąjį pareigūnai rado daugiau nei 100.000 Eur grynųjų. Pats politikas po kelių mėnesių tylos tuomet iškėlė versiją, kad p. Kurlianskio perduoti pinigai buvo paskola, skirta investuoti į nekilnojamąjį turtą.

Apskundė įtarimus

Koncernas „MG Baltic“ pranešė skundžiantis pareikštus įtarimus.

„Koncernui atstovaujančių teisininkų vertinimu, bendrovė kaltinama nusikaltimu, kurio ji kaip juridinis asmuo net negalėjo padaryti, todėl toks procesinis veiksmas yra akivaizdus STT ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro piktnaudžiavimas teise“, – teigiama išplatintame pranešime.

Pirmadienį „MG Baltic“ sprendimą dėl jam pareikšto įtarimo apskundė generaliniam prokurorui.

„Atrodo, kad devynis mėnesius žaidžiamam ir jau gerokai išsikvėpusiam žaidimui nuspręsta suteikti šiek tiek daugiau intrigos. Greičiausiai to ir reikėjo tikėtis, tačiau STT taktika glumina – net baudžiamasis įstatymas buvo papildytas taip, kad juridinį asmenį būtų galima kaltinti iš esmės už bet kurio greta esančio žmogaus veiksmus. Manau, kad tokiu būdu tiesiog siekiama įtarimais užkrėsti kuo daugiau koncerno žmonių, o pačiai organizacijai padaryti kuo didesnę žalą. Jei tokie veiksmai atspindi valstybės požiūrį į verslą, susimąstyti yra apie ką“, - cituojamas p. Mockus, „MG Baltic“ prezidentas.

Pasak jo, įtarimų turinys nesiskiria nuo tos informacijos, kuri nuo 2016 m. gegužę buvo „paslaugiai teikiama žiniasklaidai ir yra ne kartą paskelbta viešai“.

„Jokių naujų versijų ar faktų mes neišgirdome, todėl toks veiksmas atrodo perteklinis ir labiau primena psichologinį spaudimą nei nuoseklią tyrimo plėtotę. Kad ir kaip būtų, baigiamasis žodis tokio pobūdžio ginčuose Lietuvoje priklauso teismui, todėl palaukime proceso pabaigos“, - Sako p. Mockus. 

Koncernas tikina, kad pareikšti įtarimai neapriboja juridinio asmens veiklos, todėl nei paties koncerno, nei jo valdomų bendrovių kasdienei veiklai jis įtakos neturės. 

Tęsinys po schema

Pelnas – didžiausias per dešimtmetį

Koncernas „MG Baltic“ valdo 80 įmonių. Jose dirba daugiau nei 3.900 žmonių. 2015-ieji koncernui buvo pelningiausi per dešimtmetį.

2015 m. koncernas uždirbo 22,3 mln. Eur konsoliduoto grynojo pelno – beveik dukart daugiau nei 2014 m. Tai geriausias rezultatas koncerno veiklos istorijoje, nežiūrint 2006 m. kai „MG Baltic“ uždirbo 44,5 mln. Eur. Tiesa, tuo metu daugiau nei pusę pelno lėmė bendrovių valdomo investicinio turto rinkos vertės pokytis.

Bendros verslininko Dariaus Mockaus kontroliuojamos įmonių grupės pajamos sumažėjo – nuo 577,587 mln. Eur iki 538,988 mln. Eur, arba 6,68%.

Prekybos, gėrimų gamybos, statybos, nekilnojamojo turto, žiniasklaidos ir kituose sektoriuose veikiančio koncerno turto grąža pernai siekė 5,11%, o nuosavybės pelningumas – 10,76%. Abu šie rodikliai buvo didesni nei 2011–2014 m. laikotarpiu.