Kodėl prekybininkams skauda, kai lyginamos prekių kainos

Būtiniausių maisto prekių krepšelio kainas pradėjusios lyginti „Verslo žinios“ įsiveržė į prekybos tinklų veiklos barą, kurį jie mieliau pridengtų nuo žiniasklaidos šviesos. Greta surikiavus panašios sudėties produktus ir surašius jų kainas, žlunga didysis rinkodaros strategų planas – įteigti visuomenei, kad ir parduotuvės, ir jose esančios prekės yra unikalios, nepalyginti geresnės nei konkurentų. Kainų lyginimas prekybininkams nenaudingas ir dėl to, kad taip pernelyg akivaizdžiai pasimato kai kurie strateginiai kainodaros sprendimai ir manipuliacijos.

Prieš pusmetį pradėjusios lyginti būtiniausių maisto prekių kainas pagrindiniuose prekybos tinkluose VŽ siekė išsiaiškinti, kuris iš didžiųjų prekybininkų turi svarų pranašumą – geba rinkai pasiūlyti būtiniausių prekių krepšelį pigiausiai. Juolab kad neseniai į rinką buvo įžengęs Vokietijos mažmenininkas „Lidl“. Turėdami omenyje rinkos dinamiškumą ir įtemptą konkurencinę aplinką tikėjomės, kad periodiškai kartojamo tyrimo metu geriausią pasiūlymą teiks vis kitas prekybininkas. Panašiai kaip Jungtinės Karalystės leidinys „The Grocer“, kas savaitę pranešantis, kurio prekybos tinklo parduotuvėse kainos yra mažiausios. Beje, per mūsų tyrimą kartą geriausios kainos buvo „Rimi“, 2 kartus – „Norfos“.

Tačiau labiausiai nustebino, kaip stipriai tinklams nepatiko šis sumanymas. Vienas prekybininkas net atsiuntė pretenziją, esą „viešai publikuojamas kainų lyginimo straipsnis formuoja neigiamą vartotojo nuomonę apie parduotuvės kainą ir pateikiamų produktų kokybę, nors iš tikrųjų nepateikia jokių patikimų žinių apie kainų visumą parduotuvėje, prekių asortimentą, konkrečios prekės kokybę“.