Vyriausybė pritarė alkoholio prieinamumo ribojimams
Dalis verslo atstovų jas aštriai kritikuoja. Galutinį sprendimą dėl to, kurie alkoholio prieinamumo ribojimai bus taikomi Lietuvoje, dar turės priimti Seimas.
Vyriausybės posėdyje trečiadienį iš esmės pritarta Seimo narių ir Piliečių iniciatyvinės grupės siūlomoms alkoholio vartojimo mažinimo priemonėms. Taip pat pateikti Vyriausybės pasiūlymai joms tobulinti.
Vyriausybės išvadoje pritarta siūlymui sutrumpinti svaigalų prekybos laiką: mažmeninės prekybos vietose darbo dienomis ir šeštadieniais ji galės vykti nuo 10 iki 20 val., o sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val.
Šis draudimas nebūtų taikomas viešojo maitinimo įstaigose, turinčiose licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Dabar parduotuvėse alkoholio galima įsigyti nuo 8 iki 22 val. visomis dienomis.
Pritarta siūlymui uždrausti asmenims iki 20 metų vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti, paliekant išimtį asmenims nuo 18 metų turėti alkoholinių gėrimų darbo vietoje ir darbo metu, jei alkoholio turėjimas yra tokių asmenų darbo pobūdžio dalis. Šitokia išimtimi siekta sudaryti sąlygas asmenims iki 20 metų amžiaus dirbti viešojo maitinimo įstaigose.
Taip pat siūloma uždrausti parduoti alkoholį asmenims iki 20 metų bei tokius asmenis pasitelkti alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo veiklai.
Alkoholinių gėrimų pardavėjams suteikiama teisė reikalauti asmenis pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą.
Reklamos neliktų nuo 2018 m.
Vyriausybė pritarė alkoholinių gėrimų visų reklamos būdų visiškam draudimui, nustatant, kad alkoholio reklama nebūtų laikomi ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, pateikiama ant gėrimo pakuotės. Draudimas įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 dienos.
Savivaldybių taryboms bus suteikta teisė ne tik riboti laiką, bet ir nustatyti vietas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.
Bus uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais masinių renginių metu, taip pat švenčių, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių, dėl kurių yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas.
Aludariai: kompromisas nepasiektas
Posėdyje dalyvavę verslo atstovai skirtingai vertino Vyriausybės siūlomas priemones. Aštrios kritikos pažėrė Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas.
„Viešoje erdvėje dažnai kalbėta, kad pasiektas kompromisas dėl šių ribojimų, bet jo nepasiekta. Svarstant siūlymus, kalbėtasi tik su prekybos įmonių asociacija, o su kitomis išvis nebuvo kalbamasi arba nebuvo atsižvelgta į siūlymus. Tai, kad, pavyzdžiui, leidome 18-mečiui nešioti alų kavinėse, joks kompromisas“, – rėžė jis.
Aludarių atstovas kritikavo sprendimą kilstelėti amžiaus kartelę alkoholio vartojimui, esą net 8 šalyse vynas ir alus yra leidžiami vartoti jau nuo 16 metų.
O taip pat reklamos draudimą. Pasak p. Galadausko, įvedus tokį draudimą internete nebus galima sukontroliuoti, kad garsūs importiniai prekių ženklai neturėtų pranašumo prieš vietinį gamintoją – vietiniai alkoholio gamintojai atsidurs prastesnėse pozicijose.
„Susidursime su labai dideliais netekimais, tokiais ribojimais šaudoma pro šalį“, – įspėjo p. Galadauskas.
Tačiau Aurelijus Veryga, Sveikatos apsaugos ministras, sakė, kad jam keista girdėti tokius pasisakymus, nes projektams svarstyti ir Vyriausybės siūlymams, kaip juos patobulinti, rengti buvo skirta daug laiko.
„Padarėme daug nuolaidų. Klausantis kai kurių verslo grupių susidaro įspūdis, kad išvis nereikia nieko keisti – geriausia tiesiog palikti esamą padėtį“, – kalbėjo jis.
Sveikatos apsaugos ministras pavadino spekuliacija aludarių nuogąstavimus, esą uždraudus alkoholio reklamą sustiprės užsienio svaigalų gamintojų prekių ženklų pozicijos rinkoje.
„Kad tai įvyktų, žmonės tų užsieninių ženklų turėtų labai aktyviai ieškoti internete. Tačiau žmonės reklamos, kaip žinia, nemėgsta, tad jos internete tikrai aktyviai neieškos“, – dėstė p. Veryga.
Prekybininkai nuosaikesni
Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius, sakė, kad prekybininkai dabartinei Vyriausybės pozicijai iš esmės pritaria.
„Turime daug temų, dėl ko diskutuojame. Didžioji dalis draudimų liečia mažmeninę prekybą, ir nieko nuostabaus, kad mes buvome tie pagrindiniai partneriai, kurie siekia dialogo su valdžia, suprantame esamą politinį kontekstą“, – sakė jis.
„Prekybininkus ne visos priemonės džiugina, bet tęskime dialogą toliau, nes esama padėtis, kai Lietuva yra viena daugiausiai alkoholio vienam gyventojui vartojančių šalių, verslo irgi netenkina. Kita vertus, Lietuvoje taikoma ir daugiausia ribojimų šioje srityje, tai rodo, kad kažkur su tų priemonių efektyvumu yra problemų“, – kalbėjo p. Vilimas.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniui pastarąjį dešimtmetį sparčiai plečiantis, miškų apsuptas netoli miesto centro esantis Burbiškių mikrorajonas iki šiol buvo tarsi pamirštas kampelis – mažai kas žino, kad čia buvo projektuojamas vienas pirmųjų didžiulių Vilniaus mikrorajonų, net su galimybe patekti į jį funikulieriumi. Šiandien Burbiškės atgimsta naujam gyvenimui – čia kuriami modernūs kvartalai, formuojantys naują Burbiškių veidą.
„Norfos“ specialistai gali atsakyti, kokius batus rasite nusipirkti ir nešioti po 9–12 mėnesių. Tiek laiko būtina skirti, kad parodose atsirinkta avalynė būtų pagaminta ir atgabenta į parduotuves pirkėjų pasirinkimui. Beje, per pastaruosius 15 m. mūsų pėdos gerokai paaugo ir šiandien jau tenka užsakyti vienu ar net dviem dydžiais didesnius batus, nes tokių dydžių avalynė populiariausia. „Norfos“ pirkėjai taip pat nori kokybės – beveik visi šiame mažmeninės prekybos tinkle parduodami batai užsakomi pagaminti iš natūralios odos.
Reaguodamas į nuolat besikeičiančius pirkėjų poreikius, „Lidl“ 31 šalyje pristatė atnaujintą prekės ženklą. Jo tikslas – išlaikant geriausią kainos ir kokybės santykį, dar labiau stiprinti emocinį ryšį su klientais ir skatinti juos priimti atsakingus sprendimus. Lietuvoje šią naują kryptį įkūnija trumpas ir stiprus šūkis „Verta“, kuris, pasak „Lidl Lietuva“ ir „Lidl“ bendrovių Latvijoje bei Estijoje Klientų tarnybos vadovo Lino Baltušio, išreiškia pažadą, kad „Lidl“ parduotuvėse kiekvienas gali įsigyti aukštos kokybės tvaresnių produktų už žemą kainą.
Inovacijų agentūra paskelbė kvietimą „Ikiprekybiniai pirkimai“, kurio siekis – paskatinti inovacijų kūrėjus kurti inovatyvius produktus, reikalingus viešojo sektoriaus poreikiams tenkinti. Projektams įgyvendinti skirta 7 mln. Eur , iš kurių Sostinės regionui bus skiriama iki 4 mln. eurų, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui – iki 3 mln. Eur investicijų. Didžiausias galimas finansavimo suma vienam projektui – 1 mln. Eur. Projektus pagal šį kvietimą galima teikti iki 2026 m. sausio 30 d.
Ministerijų pageidavimai
Posėdyje dalyvavę ministrai ir ministerijų atstovai pažėrė naujų siūlymų. Štai Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, sakė, kad reikėtų nedrausti alkoholio degustacijų ne tik mugėse ir parodose, bet ir oro uostuose bei jūrų uoste, kur veikia „duty-free“ parduotuvės. Tačiau p. Veryga į tai atsakė, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo praktikos rengti alkoholio degustacijas oro ir jūrų uostuose, ir stebėjosi, kodėl rūpinamasi į įstatymą įrašyti išimtį tiems dalykas, kurių dar nėra.
„Kažin ar būtina oro uoste degustuoti gėrimus, gal galima degustuoti, pavyzdžiui, sūrį“, – klausė jis.
Ūkio ministerijai užkliuvo, kad Vyriausybė pritarė draudimui prekiauti alkoholiu parodų ir mugių metu, nors leido tokiuose renginiuose organizuoti degustacijas. Ponas Veryga, atsakydamas į tai, paaiškino, kad drausti ar ne prekybą parodų ir mugių metu palikta spręsti savivaldai.
Taip pat posėdyje atkreiptas dėmesys į tai, kad Seimui parengus galutinę alkoholio ribojimus numatančio projekto variantą, būtiną jį teikti patvirtinti Europos Komisijai (EK). Tai reikalinga norint išvengti situacijos, susiklosčiusios uždraudus parduoti alų didesniuose nei 1 l PET buteliuose – „bambaliuose“.
Mažų alaus daryklų asociacija ir „Selita“ šiuos draudimus apskundė EK, o ši pradėjo prieš Lietuvą ikiteisminio pažeidimo tyrimo procedūrą. EK įžvelgė du pažeidimus, vienas iš jų, kad pataisos, iki jų priėmimo 2011 m., nebuvo patvirtintos europinėse struktūrose.
Kam dar buvo pritarta
Taip pat trečiadienį posėdyje Vyriausybė pritarė siūlymui, kad į Valstybės sveikatos stiprinimo fondą pakliūtų ne tik dalis lėšų iš alkoholio ir tabako akcizo, bet ir Vyriausybės nustatytas procentas įplaukų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
Pritarta, kad Administracinių nusižengimų kodekse būtų numatyta atsakomybė žmonėms už viešojo maitinimo įstaigose įsigytų alkoholinių gėrimų išsinešimą draudžiamu laiku. Taip pat administracinė atsakomybė asmenims, gabenantiems ir laikantiems alkoholinius gėrimus viešai matoma pakuote viešose vietose.
Taip pat nutarta nustatyti atsakomybę už vartojimą, laikymą ir gabenimą alkoholinių gėrimų atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose, suvienodinti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytas skirtingų dydžių baudas, nustatyti didesnes baudas už alkoholinių gėrimų pardavimą asmenims iki 20 metų, jei tokiam amžiaus pakėlimui būtų pritarta.
Kam nepritarta
Dalis projektuose įrašytų siūlymų Vyriausybės palaikymo trečiadienė nesulaukė.
Nepritarta reikalavimui nustatyti skirtingas alkoholio pardavimo vietas pagal alkoholio stiprumą. Taip pat siūlymui drausti degustuoti alkoholinius gėrimus parodose ir mugėse. Vyriausybė pasisakė prieš tai, kad jau dabar būtų į įstatymą įrašyta, jog svaigalai parduodami tik specializuotose parduotuvėse. Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, Vyriausybė dar planuoja įvertinti specializuotų alkoholio parduotuvių galimybę.
Vyriausybė išsakė neigiamą nuomonę ir dėl šiuo metu Seime svarstomų pasiūlymų labiau kelti ir akcizus alkoholiui, mat yra pavedusi kelioms ministerijoms iki metų pabaigos įvertinti pernai priimtų akcizų pakeitimų poveikį viešiesiems finansams, šalies ekonomikai, akcizų mokesčio surinkimui.
Kurie alkoholio prieinamumo ribojimai bus įvesti šalyje, o kurie liks tik projektuose, galutinį žodį tars Seimas.
