EBPO patikrins Lietuvos ūkio sveikatą ir pasiūlys vaistų

infogr.am::infogram_0_bonucci_dosje-400
Sakoma, kad kelionė gali būti svarbesnė už tikslą, regis, tai puikiai apibūdina stojimo į EBPO procesą. Kodėl stojimo į EBPO procesas yra toks svarbus kandidatėms, įskaitant Lietuvą?
Iš tiesų vienas EBPO pranašumų yra pats stojimo į organizaciją procesas. Jis yra šalies reformų katalizatorius. Valstybė gali gauti naudos taikydama gerąją EBPO patirtį visame sektorių spektre.
Patį stojimo procesą lyginčiau su išsamiu sveikatos patikrinimu. Būtent tai ir bus daroma su Lietuva. Bus peržiūrimas ne tik teisinis reglamentavimas, bet ir valstybės politika, daugelyje sričių taikomos praktikos.
Šią peržiūrą vykdys 21 komitetas, sudarytas iš EBPO valstybių narių atstovų. Pavyzdžiui, švietimo politikos, konkurencijos, investicijų, sveikatos apsaugos ir kiti komitetai.
Taigi iš tiesų valstybės padėtis bus vertinama visapusiškai. Beje, kiekvienas komitetas turi savotiškas stojimo gaires, tarsi savotišką atskirą stojimo procesą.
Kokių veiksmų iš Lietuvos, kaip iš kandidatės, tikimasi?
Kiekvienas komitetas nagrinės situaciją Lietuvoje ir vertins, kaip šalis atrodo EBPO standartų kontekste. Tada toms sritims, kurioms reikės, bus teikiamos rekomendacijos, kaip turi būti pertvarkyti tam tikri sektoriai. Kartais rekomendacijoms įgyvendinti gali prireikti laiko, tačiau ne visada.
Iš Lietuvos bus tikimasi, kad ji geranoriškai įvertins rekomendacijas ir stengsis jas įgyvendinti. Tai nereiškia, kad Lietuva turės paklusti visoms rekomendacijoms. Gali būti situacijų, kai Lietuvos požiūris skirsis. Tokiu atveju ji turės įtikinti konkretų komitetą ir įrodyti, kad dėl tam tikrų priežasčių siūlomas kursas jai nėra tinkamas.
EBPO sako valstybei, kad, norėdama tapti šalimi nare, ji turi priimti gerąją organizacijos patirtį ir standartus. Paprastai tariant – Lietuva visose srityse turės priartėti prie EBPO standartų.
Kartojate „EBPO standartai“, tačiau EBPO sudaryta iš labai skirtingų valstybių. Nereikia net sakyti, kad, pavyzdžiui, darbo santykių reglamentavimas JAV ir Švedijoje smarkiai skiriasi. Kaip randamas bendras šių skirtybių vardiklis?
Tiesa, tarp valstybių yra skirtumų, jie matyti ir komitetų veikloje.
Yra klausimų, į kuriuos valstybių požiūris iš esmės skiriasi. Tačiau, kai konkrečiu klausimu randamas bendras sutarimas, EBPO taryba priima oficialią rekomendaciją ir ji tampa standartu.
Pavyzdžiui, aplinkosaugos srityje tokių yra 77. Šių standartų požiūriu bus vertinama ir Lietuva.
Tačiau yra sričių, kur konkrečių standartų – dėl išsiskiriančių valstybių pozicijų – daug mažiau. Šiose srityse kandidačių vertinimas yra labiau kokybinio pobūdžio, pripažįstant, kad EBPO valstybių praktika skiriasi.
Tačiau net tada, kai valstybių politika skiriasi, ieškoma bendrų vardiklių, kurie bent jau leistų objektyviai išmatuoti ir įvertinti konkrečios politikos poveikį bei naudą.
Tai gali būti apibrėžimų (pavyzdžiui, kas yra subsidija, – VŽ) suvienodinimas ir vienodų vertinimo rodiklių taikymas. Taip EBPO mato taikomų praktikų poveikį ir jų ydingumo atveju gali bent jau pradėti diskusiją dėl galimo tobulinimo.
Galbūt jau numanote, kuriose srityse stodama į EBPO Lietuva susidurs su iššūkiais?
Manau, geresnį supratimą apie potencialius iššūkius turėsime maždaug kitų metų viduryje, kai įsibėgės mūsų komitetų darbas.
Visgi esu tikras, kad iššūkių bus kaip ir per kiekvieną stojimo procesą. Bus klausimų, kuriais Lietuvos praktika iš principo nebus kvestionuojama, tačiau šaliai reikės pasistengti norint pasiekti EBPO standartus.
Pavyzdžiui, Lietuva turės prisijungti prie EBPO kovos su kyšininkavimu konvencijos. Nemanau, kad čia kalbame apie kokias nors politines problemas, tačiau tai pareikalaus keisti teisinę bazę.
Dar vienas sektorius, kuris tikrai kels iššūkių Lietuvai, – valstybės valdomų įmonių (VVĮ) kontroliavimo klausimas. Jis kėlė iššūkių ir Latvijai, tiesą sakant, ir daugumai kitų valstybių, kurios prie EBPO prisijungė per pastaruosius kelerius metus.
EBPO neturi pozicijos dėl to, ar VVĮ yra gerai, ar blogai, tai kiekvienos valstybės apsisprendimo reikalas.
Tačiau EBPO turi tvirtą poziciją dėl to, kaip šios įmonės turi būti valdomos. Taip pat, jeigu norima privatizuoti VVĮ, kalbame apie gerą ir ne tokią gerą praktiką. Neabejoju, kad šioje srityje EBPO teiks rekomendacijų Lietuvai ir atsižvelgdama į jas šalis turės priartėti prie EBPO praktikos.
Lietuva tik pradeda stojimo procesą, todėl pats laikas paklausti, kokių klaidų, dėl kurių ištįsta stojimo procesas, dažniausiai daro valstybės kandidatės?
VERSLO TRIBŪNA
RĖMIMAS
VERSLO TRIBŪNA
Didžiausia klaida, kurią gali padaryti valstybė kandidatė, yra nereaguoti į komitetų rekomendacijas ir praleisti terminus. Dauguma komitetų susitinka du kartus per metus. Taigi, jeigu praleidi terminą ar nebendradarbiauji, paprasčiausiai prarandi pusę metų.
Taip pat pabrėžiu: stojant yra nepaprastai svarbu būti kiek įmanoma atviresniems. Nuoširdžiai patariu nenuvertinti mūsų ekspertų lygio – nežaiskite žaidimų.
Jeigu Lietuvos praktika konkrečioje srityje skiriasi nuo EBPO rekomendacijų, neverta bandyti to kaip nors maskuoti ir slėpti. Pristatykite, paaiškinkite ir pradėkime dialogą.
Taigi skaitykitės su terminais, rimtai vertinkite rekomendacijas ir bandykite jas įgyvendinti. Jeigu susiduriate su problemomis, būkite atviri ir aiškinkimės kodėl.
EBPO pamatas yra atvirumas ir dialogas.
Kiek laiko paprastai trunka stojimo procesas?
Minimumas yra 2–3 metai, standartas – apie 3–4 metai. Pabrėžiu, mes nenustatome jokių galutinių terminų, nekalbame ultimatumais. Galiausiai tai, kiek užtruks stojimo procesas, priklauso nuo valstybių kandidačių.
Aš net sakyčiau, kad kartais geriau šaliai išsamiai aptarti, kodėl reikalingi politikos ir teisinio reglamentavimo pokyčiai, negu stumti juos buldozerio principu, sakant „mes turime tai daryti, nes EBPO to nori“. Mes netikime reformomis, kurios dirbtinai primetamos.
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ liepos 29 d.