Lenkijos elektros krizė priminė jungties su Lietuva naudą

Kai kurie rugpjūčio pradžioje Lenkijos sistemos perdavimo operatoriaus „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ (PSE) šalyje įvesti vartojimo apribojimai galiojo iki mėnesio pabaigos.

Ilgalaikiai karščiai visoje Lenkijoje ir nepalankios hidrologinės sąlygos (nusekusios upės) kėlė vėjo jėgainių, elektros tinklų ir pramonės įrenginių naudojimo problemų nuo mėnesio pradžios. Tačiau nuo rugpjūčio 9 d., po patirtų pirmųjų tinklo perkrovų, PSE buvo priversta įvesti vartojimo apribojimus esant didžiausiai paklausai – nuo 10 iki 22 val. Kai kuriems didiesiems elektros vartotojams elektros tiekimas sumažintas iki technologinio minimumo.

Lenkija kreipėsi pagalbos į Čekiją, Vokietiją, Slovakiją ir Ukrainą, siekdama gauti reikiamos energijos esant didžiausiai paklausai. Tačiau šios pastangos tik iš dalies pagerino padėtį dėl riboto tarpvalstybinių jungčių pajėgumo, rašoma „Platt‘s“ elektros energijos aktualijoms skirtame naujienlaiškyje.

Lėtėja pramonė

Apribojimai skaudžiai kerta stambioms pramonės, kurios veikla sudaro maždaug trečdalį šalies bendrojo vidaus produkto, įmonėms. Metalurgijos bendrovė „ArcelorMittal“, antra pagal dydį Europos trąšų gamintoja „Grupa Azoty“, automobilių gamintojos „Volkswagen“, „General Motors“ ir FIAT, Lenkijoje pagaminančios po 2.000 automobilių per dieną, mažina gamybos apsukas.

„Padėtis labai rimta: pagrindinė problema – palaikyti metalo lydymo krosnių darbą, nes užgesinus jas galima nepataisomai sugadinti“, – dienraščiui „Financial Times“ sakė Sylwia Winiarek, „ArcelorMittal“ komunikacijos pareigūnė. Įmonė uždarė kai kurias savo gamyklas, kad galėtų naudoti elektros energiją kitose, kurias stabdant būtų didesnių nuostolių.

„Tai problema... Šiuo metu dar ne kritinė, tačiau rimta“, – svarstė Jakubas Farysas, Lenkijos automobilių gamintojų asociacijos prezidentas. Automobilių pramonė Lenkijoje samdo 150.000. darbuotojų ir eksportuoja produkcijos už 19 mlrd. Eur, taip pat komponentus Vokietijos automobilių gamybos įmonėms.

Januszas Skulychas, Lenkijos federalinio krizių valdymo centro vadovas, įspėja, kad „padėtis gali turėti ilgalaikių pasekmių, kurios turės neigiamą įtaką šalies ūkiui“.

Pasenusi energetika

Šią vasarą kilusią krizę sukėlė „pasenusios ir trūkinėjančios“ elektros perdavimo linijos, taip pat senos ir neefektyvios elektrinės, kūrenamos akmens anglimis.

„Jeigu Lenkija neturės aiškių (energetikos – VŽ) modernizavimo planų, mes strigsime – niekas nesiims investuoti“, – sakė Agata Staniewska, didžiausios šalies verslo federacijos „Lewiatan“ direktoriaus pavaduotoja energetikos klausimais.

Tačiau šiemet susidariusi krizinė padėtis Lenkijoje buvo prognozuojama. Dar 2007 m. Lietuvoje vykstant diskusijoms dėl naujos atominės elektrinės (LEO LT projektas), Lenkijos vyriausybė gana kategoriškai kėlė sąlygą, kad šalies dalyvavimas statant naują jėgainę ir tiesiant jungtį „LitPol Link“ būtų įmanomas, jeigu Lenkijos pusė turės 1.000–1.200 MW elektros kvotą naujojoje branduolinėje jėgainėje Visagine. Jos projektas buvo dėliojamas taip, kad investuotojai proporcingomis dalimis finansuotų jėgainės statybą, o jai pradėjus veikti investicijų grąžą pasiimtų gaudami proporcingą kiekį jėgainėje pagamintos elektros energijos už savikainą ir ją parduotų rinkoje.

Kita vertus, dar prieš trejetą metų, prognozuodama elektros trūkumą 2016–2018 m. esant didžiausiai paklausai, PSE aukcionuose buvo pradėjusi pardavinėti vadinamuosius „negavatus“: kompensacijas vartotojams, kurie įsipareigotų apriboti savo vartojimą esant didžiausiai paklausai arba investuotų į efektyvesnio energijos vartojimo technologijas.

„Už sistemos saugumą atsakanti PSE neturi kitos išeities: visos analizės rodo, kad 2016 m. net įgyvendinus visus dabar skelbiamus elektros gamybos plėtros planus elektros energijos trūkumas per piką sieks 500 megavatų (MW)“, – 2012 m. Lenkijos dienraštis „Puls Biznesu“ citavo Mareką Woszczyką, Lenkijos energetikos reguliavimo tarnybos vadovą.

Krizė smogė metais anksčiau, nei buvo prognozuojama. Nors elektros kainos nepasiekė juodžiausio lygio (55 Eur už megavatvalandę), kuris buvo prognozuojamas prieš trejus metus, šią savaitę Lenkijoje didžiausios paklausos metu elektra kainavo 42–49 Eur/MWh ir buvo mažesnė nei Lietuvoje (iki 58 Eur/MWh), – jos vartotojai tiesiog negavo.

„LitPol Link“ paspirtis

Kadaise Lenkijos vyriausybės požiūris į Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinę jungtį „LitPol Link“ buvo skeptiškas, tačiau po 2016 m. ji gali turėti teigiamą įtaką šalies energetikos sistemai. Nors „LitPol Link“ visų Lenkijos energetikos problemų neišspręs – PSE duomenimis, esant didžiausiai paklausai Lenkijoje trūksta maždaug 4.500 MW elektros pajėgumo, o Lietuvos ir Lenkijos jungties galia – tik 500 MW, – tačiau Šiaurės Rytų Lenkijos regionų vartotojams ji gali mažinti krizės riziką.

„LitPol Link“ planuojama atidaryti kitų metų pradžioje, tačiau jungtis visu pajėgumu ims veikti vėliau dėl Lenkijoje stringančios vietos perdavimo tinklų plėtros.

„LitPol Link“ jungties pabaigoje Lenkijoje, Elko (Lukas) mieste, bus „NordPool Spot“ (NPS) Šiaurės šalių prekybos sistemos taškas, kuriame Lenkijos vartotojai galės įsigyti 500 MW elektros energijos Švedijoje ir transportuoti ją „NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungtimis per Lietuvą. Jeigu Lenkijos pirkėjai Švedijos–Lietuvos–Lenkijos grandinėje pasiūlys patraukliausią kainą, komercinis elektros energijos srautas tekės iš Švedijos į Lenkiją be tarpininkų.

NPS algoritmas sudarytas taip: gamintoja elektros energiją parduoda ten, kur pagamina, o pirkėjas įsigyja ten, kur įsigytą elektrą suvartoja. Įsigyja elektros energiją tas, kuris pasiūlo didžiausią kainą, jeigu elektros perdavimo neriboja perdavimo sistemos pralaidumo apribojimai.

Todėl NPS vadinama perpardavimo tarpininkams nedraugiška sistema. Didžiausių verslo galimybių, rinkos ekspertų požiūriu, šioje grandinėje gali turėti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę valdanti AB „Lietuvos energijos gamyba“, jeigu susiklostys palankios sąlygos naktį įsigyti pigios elektros energijos iš Skandinavijos, o esant didžiausiai paklausai parduoti ją Lenkijoje. Kitų Lietuvos elektros gamintojų konkurencingumas, vertinant vyraujančias elektros kainas Lenkijos rinkoje, tebėra ribotas.

Straipnis rugpjūčio 24 d. publikuotas „VŽ Premium“.