Mėnesio sandoris: IAG perka „Aer Lingus“ akcijų už 1,4 mlrd. Eur
Liepos 14 d. ES konkurencijos tarnybos patvirtino sandorį, taigi nacionalinių Airijos avialinijų privatizacijos procesas, pradėtas dar 2006 m., artimiausiu metu bus baigtas. Derybos tarp IAG ir „Aer Lingus“ prasidėjo 2014 m. pabaigoje, tačiau IAG pasiūlymai buvo du kartus atmesti - siūloma kaina netenkino „Aer Lingus“ vadovybės, o vėliau ir didžiausią šios bendrovės akcijų paketą turinčios „Ryanair“.
Birželio 26 d. buvo pasiektas susitarimas, jog IAG įsigys 25% „Aer Lingus“ akcijų už 1,4 mlrd. Eur. Siūloma kaina yra 40% didesnė nei tokio paties paketo vertė 2014 m. gruodžio 14 d. Londono akcijų biržoje, kai buvo pateiktas pirmasis oficialus kainos pasiūlymas.
Airijos vyriausybė, derėdamasi dėl savo valdomo akcijų paketo pardavimo, tarėsi ne tik dėl kainos, bet ir specifinių sandorio sąlygų. Svarbiausias aspektas – „Aer Lingus“ turimos vietos didžiausią keleivių srautą aptarnaujančiame Londono „Heathrow“ oro uoste. Airijos vyriausybė pasiliko veto teisę bet kokiems pokyčiams, susijusiems su šiomis vietomis, taip užtikrindama tinkamą infrastruktūrą keleivių atvykimui į Airiją.
Europoje vyrauja oro linijų stambėjimo tendencijos
„Aer Lingus“ atvejis - ne pirmas nacionalinių avialinijų pardavimo privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims pavyzdys Europos rinkoje. Beveik 90% Vokietijos nacionalinės oro transporto paslaugų tiekėjos „Lufthansa“ kapitalo jau nuo 1994 m. sutelkta privačių investuotojų rankose. Vienas iš kompanijos įsipareigojimų – paviešinti savo akcininkų pilietybes kiekvieną metų ketvirtį, taip įrodant, jog bendrovė atitinka ES direktyvas ir yra kontroliuojama Europos valstybių piliečių.
„Lufthansa“ taip pat priklauso austrų bei šveicarų nacionalinės oro linijos „Austrian Airlines“ ir „Swiss International Air Lines“. Kartu su antrinėmis įmonėmis „Lufthansa“ aptarnauja daugiausiai keleivių Europoje.
Kas iš to Lietuvai?
Tiesioginės įtakos nėra, tačiau pavyzdys suteikia daug naudingos informacijos. Pokyčiai Europos aviacijos rinkoje rodo, jog nacionalinio vežėjo, kaip strateginio objekto, išlaikymas vyriausybės (ar savivaldybės) valdžioje, nebėra toks svarbus veiksnys kaip tam tikrų krypčių ar pozicijų išlaikymas.
Sėkmingos konsolidacijos, privatizacijos ir bendradarbiavimo pavyzdžiai Europoje išryškina klaidas, kurių buvo galima išvengti steigiant Lietuvos nacionalinius vežėjus. Oro linijų įmonės valdymas ar prekės ženklas nėra svarbiau nei skrydžiai, jungiantys valstybę su svarbiausiais Europos miestais.
Tendencijos Europos rinkoje rodo, jog oro transportas jau negali būti lokalus, nacionalinis ar municipalinis verslas – jis turi būti telkiamas rinkos lyderių rankose. Galimi scenarijai Lietuvai:
1) Stambus Skandinavijos ar Vakarų Europos vežėjas, kaip „Lufthansa“ ar SAS, užtikrina daugiau skrydžių į Lietuvą, skatinamas palankių sąlygų Lietuvos oro uostuose. Vežėjams tai būtų strateginis sprendimas užimti didesnę rinkos dalį, o Lietuvai – ir galimybė pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Vis dėlto išlieka klausimas, kaip sudominti šias didžiąsias kompanijas didindi skrydžių skaičių į/iš Lietuvos, kuri, deja, nėra Europos aviacijos „bamba“.
2) Baltijos valstybių bendradarbiavimas ir vieningos infrastruktūros kūrimas bendram vežėjui (šiuo atveju labiausiai tikėtina „airBaltic“ pagrindu), kuris aptarnautų tris šalis, turėdamas palankias sąlygas valstybiniuose oro uostuose, ir jau žinomą prekės ženklą. Teoriškai toks scenarijus patrauklus, tačiau praktika iškeltų daug sudėtingų klausimų.
Tarkime, faktas, kad netgi trijų Baltijos šalių avialinijos vis dar išliktų maža bendrove, kuriai nebūtų lengva konkuruoti su stambiaisiais žaidėjais. Be to, „airBaltic“ praeities peripetijos ir nacionalinės kiekvienos jungtinės bendrovės šalies ambicijos taip pat apsunkintų šį procesą.
