Švedijos bankai susiskaičiavo neigiamų palūkanų kainą
„Aš esu susirūpinęs, kad vis dar turime tas neigiamas palūkanas tuo metu, kai ekonomika pamažu jau auga ir tas jau juntama tiek Europoje, tiek Danijoje, tiek visur kitur. Tai – ženklas, kad padėtis vis dar nėra normali. Kuo greičiau palūkanų normos susinormalizuos, tuo geriau bus visiems“, – naujienų agentūrai „Bloomberg“ komentuoja Christianas Clausenas, Švedijos „Nordea Bank“ vadovas.
Pasak jo, neigiamų palūkanų aplinka yra tikras iššūkis bankams, tačiau kredito įstaigos kol kas neketina išlaidų perkelti ant vartotojų pečių.
„Šios naštos ant klientų pečių neperkelsime. Tai nenormali, tačiau laikina situacija. Klientai turi turėti galimybę nešti pinigus į banką be būtinybės už tai primokėti“, – sako p. Clausenas.
Didžiausi Švedijos bankai susiskaičiavo, kad per ketvirtį dėl neigiamų palūkanų patiria maždaug 1,15 mlrd. SEK (120 mln. Eur) papildomų kaštų. Tačiau bankai kol kas nelinkę dėl neigiamų palūkanų, pavyzdžiui, apmokestindami indėlių priėmimą.
„Nordea“ skaičiuoja, kad neigiamų palūkanų aplinka bankui visos grupės mastu per ketvirtį kainuoja apie 450 mln. SEK (48 mln. Eur). SEB grupė dėl to kas ketvirtį patiria 300 mln. SEK (32 mln. Eur), o „Swedbank“ – 400 mln. SEK (43 mln. Eur) papildomų išlaidų.
VŽ rašė, kad neigiamų palūkanų klausimas aktualus ir Lietuvoje veikiantiems Švedijos bankų padaliniams, kadangi trumpo laikotarpio tarpbankinių palūkanų normos (pavyzdžiui, 3 mėn. EURIBOR), su kuriomis dažnai siejamos paskolų palūkanos, yra neigiamos.
Lietuvos bankas yra išleidęs išaiškinimą, kad bankai turėtų mažinti savo maržos dalį bendrose kliento mokamose palūkanose ta dalimi, kiek į neigiamą pusę yra nužygiavusios tarpbankinės palūkanos. Tiesa, jei bankų su klientais pasirašytose sutartyse nenumatyta kitaip.
