Tiesiamas kelias kapitalo rinkų sąjungos sukūrimui

Ralpho Orlowski („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

2015 m. rugsėjo 30 d. Europos Komisija pristatė kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo veiksmų planą. Nors laisvas kapitalo judėjimas yra vienas iš pamatinių ES veikimo principų, tačiau faktiškai kapitalo rinkose jis nėra tinkamai įgyvendintas dėl daugelio priežasčių (valstybių narių skirtingų reguliacinių reikalavimų, mokestinių aspektų ir kt.).

Esama ES ir atskirų jos valstybių narių reguliacinė aplinka šiuo požiūriu vis dar pilna apimtimi neišvystyta ir yra fragmentuota. Be to, nors ES ekonomika yra panašaus dydžio, kaip ir JAV, tačiau Europos akcijų rinkų apimtis nesiekia ½ JAV apimties, o skolos VP rinkos sudaro mažiau nei 1/3 JAV apimties.

Naudodamasi kapitalo rinkų sąjungos galimybėmis, Europos Komisija, be kita ko, siekia pašalinti kliūtis, trukdančias įmonėms (įskaitant mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ)) ir infrastruktūros bei kitiems ilgalaikiams projektams, kuriems reikia finansavimo, pasiekti investuotojus ir užtikrinti kaip įmanoma veiksmingesnę šių lėšų paskirstymo sistemą (investavimo grandinę), taip pat diversifikuojant galimus finansavimo šaltinius.

Taigi parengtu Europos Komisijos dokumentu išryškinami pagrindiniai trikdžiai, neleidžiantys sukurti realiai veikiančią bendrą ES kapitalo rinką visose 28 valstybėse narėse, užkertantys kelią vienos valstybės ribas peržengiančioms (angl. cross-border) investicijoms ir trukdo įmonėms (įskaitant MVĮ) ar infrastruktūriniams ar kitiems ilgalaikiams projektams gauti finansavimą, taip pat numatomi veiksmai, kuriuos įgyvendinus iki 2019 m. kapitalo rinkų sąjunga būtų sukurta.

Kelios iš krypčių, kuriomis ketinama dirbti, siekiant sukurti bendrą kapitalo rinkų sąjungą, yra šios:

1. Suteikti daugiau finansavimo alternatyvų Europos verslams ir MVĮ: (i) modernizuojant reglamentavimą, susijusį su vertybinių popierių emisijų prospektais, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms viešai siūlyti savo vertybinius popierius ir juos įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, taip pat sumažinant su tuo susijusius kaštus, (ii) randant būdus padidinti skolos vertybinių popierių rinkų likvidumą, (iii) parengiant priemones, ES mastų stiprinančias privataus kapitalo finansavimą, (iv) skatinant ir tinkamai reglamentuojant inovatyvias arba nepilnai išnaudojamas verslo finansavimo formas (sutelktinio finansavimo (angl. crowd-funding), neviešo platinimo (angl. private placement) ir kt.);

2. Skatinti investavimą ir su tuo susijusias alternatyvas mažmeniniams ir instituciniams investuotojams: (i) didinant finansinių produktų ir draudimo paslaugų pasirinkimą, paslaugų teikėjų konkurenciją ES mastu, taip pat užtikrinant šių produktų ir paslaugų teikimą peržengiant vienos valstybės ribas, (ii) sukuriant efektyvią ir konkurencingą bendrą ES III pakopos pensijų rinką;

3. Lengvinti vienos valstybės ribas peržengiantį investavimą tam, kad bendrovės ir infrastruktūriniai ar kiti ilgalaikiai projektai galėtų lengviau gauti reikiamas lėšas visos ES mastu, panaikinant jam trukdančius valstybių narių numatytas reguliacines ir mokestines kliūtis ir kt.

Mantas Gofmanas yra advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ vyresnysis tesinininkas.