Puiki galimybė uždirbti – iš biržos nelaimių
Pagrindiniam Latvijos bendrovės „Ventspils nafta“ akcininkui padidinus kontroliuojamų akcijų paketą ir atsiradus prievolei skelbti oficialų siūlymą supirkti smulkiųjų akcininkų akcijas, pastarieji galėjo skaičiuoti pelną, kurio vien iš įprastų rinkos įvykių – rezultatų skelbimo ar pasaulinių tendencijų – retai teuždirbsi. Turėjusieji šių akcijų dieną prieš paskelbiant apie tokį siūlymą, jau kitą dieną galėjo grožėtis kone 46% grąža. Sunkiai įsivaizduojamą pelną per šią savaitę pradėtą supirkimą realizavo pirkusieji šių akcijų dar anksčiau. Tiesa, šie veiksmai sulaukė rinkos dalyvių įtarimo dėl galimo pasinaudojimo viešai neatskleista informacija, kai „Ventspils naftos“ akcijų vertė per dieną be jokios priežasties kone padvigubėdavo.
Kainos šuolį pastarosiomis savaitėmis išgyveno ir kitos Latvijos bendrovės „Latvijas Kugnieciba“ akcijos. Ši yra susijusi su pagrindiniu „Ventspils naftos“ akcininku, todėl investuotojai, suuodę panašaus pelno galimybę, puolė pirkti iš šios bendrovės akcijų. Dalis smulkiųjų akcininkų turėjo pelno lūkesčių ir dėl komunalininkės „City Service“ persikėlimo į Varšuvos biržą bei skelbiamo oficialaus siūlymo supirkti akcijas.
Investavimas į bendroves, kurios gali tapti akcijų supirkimo taikiniu, gali būti pelninga strategija, sutaria specialistai.
„Baltijos biržose akcijos yra santykinai pigios tiek dėl mažo likvidumo, tiek dėl to, kad pagrindiniai akcininkai ne visada atsižvelgia į smulkiųjų interesus. Todėl tikiu, kad ilgesniam laikotarpiui suformuotas portfelis iš įmonių, kurios vienu metu yra ir pigios, ir gali tapti perėmimo taikiniais, gali duoti gerą grąžą“, – mano Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.
Tiesa, tokių galimybių teikianti strategija pasižymi ir itin aukšta rizika, nes, pastebi rinkos dalyviai, neretai pagrindinis akcininkas siekia arba išvengti prievolės, arba kuo labiau sumažinti supirkimo kainą.
„Investuodamas biržoje stebiu, kaip elgiasi įmonės vadovai, akcininkai. Ir neinvestuoju net matydamas geras galimybes ten, kur nėra labai švaru. Koks gali būti investavimas į trąšų gamintoją „Lifosa“, jeigu akcininkai prieš tai ignoravo investuotojus patys skolindamiesi pinigus iš įmonės savo reikmėms? Apie kokį investavimą į Panevėžio lino gamintoją „Linas“ galima kalbėti, kai visą gyvenimą pagrindinis akcininkas užsiima manipuliacijomis? O Kauno farmacijos įmonės „Sanitas“ atveju akcininkų elgsena buvo visai kita ir oficialus pasiūlymas irgi tai patvirtino“, – pavyzdžių pateikia Algimantas Variakojis, KŪB „Verslo angelų fondas I“ partneris.
Šiuo metu tęsiasi ginčas dėl Latvijos farmacijos įmonės „Grindeks“ pagrindinių akcininkų prievolės teikti oficialų siūlymą, pasipiktinimą rinkoje sukėlė ir „City Service“ oficialaus siūlymo kaina.
Pasitraukimo potencialas
Uždarbio galimybių arba nuostolio grėsmę per privalomą siūlymą teikia įmonių persikėlimas į kitą biržą, pagrindinio akcininko kontrolės ribos peržengimas ir pasiekta privalomo smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimo riba.
Daugiausia tokių galimybių p. Plunksnis mato Rygoje, nors joje smulkiųjų investuotojų apsauga yra menkesnė nei Vilniuje ar Taline, nes kontroliuojantys akcininkai purtosi skelbti akcijų supirkimus.
„Tačiau Rygoje oficialaus pasiūlymo kainos formulė – palankiausia investuotojams, nes, be įprasto šešių mėnesių kainos vidurkio ar sandoryje mokėtos kainos, naudojama ir buhalterinė vertė, kuri dažnai būna gerokai didesnė. Pavyzdžiui, „Ventspils naftos“ didysis akcijų paketas parduotas po 1,77 Eur už akciją, tačiau oficialus siūlymas įgyvendinamas po 4,56 Eur. „Vitol“ per susijusią įmonę iš pradžių siūlė 3,12 Eur“, – aiškina investavimo ekspertas ir primena, kad Latvijoje svarstomas projektas sumažinti oficialiam siūlymui teikti taikomą kontrolės peržengimo ribą nuo 50% iki trečdalio akcijų.
Didžiausią tokių įvykių potencialą Rygoje mato ir Domas Klimavičius, banko „Finasta“ finansų makleris.
„Šioje biržoje yra prasčiausias likvidumas ir dauguma bendrovių nesuinteresuotos toje biržoje būti. Kita vertus, pasitraukti nėra paprasta, nes reikalavimai gana griežti ir pigiai pasitraukti nepavyktų“, – mano finansų makleris.
Renkantis konkrečias investicijas, p. Plunksnis pirmiausia pataria žiūrėti į bendrovės akcininkų struktūrą – jeigu tarp stambių akcininkų yra finansinių investuotojų, akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau jie turės trauktis.
„Tereikia pasidomėti, koks fondo investavimo laikotarpis, vidutinis investicijos laikotarpis, ir galima numanyti, kaip viskas vyks. Kitas atvejis, kai įmonės akcininkai iš skirtingų regionų, jie anksčiau ar vėliau dėl pakitusios strategijos ar reguliavimo turės parduoti akcijas. Taip įvyko „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ atveju. O jeigu įmonė turi vieną kontroliuojantįjį akcininką, nuspėti galimą sandorį sunkiau. Prisiminkime, kad apie galimus sandorius pieno sektoriuje kalbama jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau jų nėra“, – aiškina Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į bendrovės laisvų akcijų srautą biržoje (angl. free-float), pagrindinio akcininko kontroliuojamo paketo dydį.
„Dar pridėčiau – mažas bendravimas su investuotojais, jų ignoravimas, vėlavimas skelbti informaciją. Ar būtų nauda rizikuoti investuoti į tokias bendroves, kurioms nusispjauti į savo įvaizdį?“ – retoriškai klausia p. Variakojis.
infogr.am::infogram_0_taikiniai-1976741
Galimi taikiniai
Finansų ekspertai Baltijos biržose įžvelgia ne vieną bendrovę, kuri potencialiai galėtų tapti akcijų supirkimo taikiniu.
Vilniaus biržoje telekomunikacijų bendrovės „Teo“ pagrindinė akcininkė „Teliasonera“, valdanti 88,15% akcijų, jau dukart beldėsi į smulkiųjų duris ir siūlė išpirkti jų akcijas. Ne paslaptis, kad dalis investuotojų, laikančių ar perkančių šias akcijas, tai daro ir turėdami lūkesčių, kad „Teliasonera“ grįš ir pasiūlys daugiau.
Potencialo pasitraukti iš biržos turi ir bent dvi iš keturių biržos pienininkystės bendrovių.
„Rokiškio sūris“ ir „Žemaitijos pienas“ vertinami itin pigiai, o į šias bendroves investuojantieji, manau, ne dividendų tikisi, o įmonių pardavimo ar susijungimo. Kol kas šie lūkesčiai neišsipildo, o pinigai, galima sakyti, lieka įšaldyti“, – komentuoja p. Klimavičius.
Pasak jo, iš biržos trauktis galėtų ir Lietuvos jūrų laivininkystė – supirkdama akcijas ir tada imdamasi drastiškų pokyčių, kad taptų konkurencinga.
Rygos biržoje didžiausia intriga supa „Latvijas Kugniecibos“ akcijas.
VERSLO TRIBŪNA
Rygoje kylančio verslo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ projekto vystytojas AS „PN Project“ paskelbė apie penktosios obligacijų emisijos pradžią. Investuotojams siūloma 10 % metinė grąža su palūkanų išmokomis kas pusmetį. Kadangi statybos darbai jau pasistūmėjo į antrąją statybų fazę, o pusė reikiamo finansavimo obligacijomis jau pritraukta, projektas pereina į kitą vystymo etapą. Šios emisijos pritrauktos lėšos bus daugiausia naudojamos anksčiau išleistų UAB „Preses nams“ obligacijų refinansavimui bei statybos darbų finansavimui.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios naujas įstatymas, numatantis, kad visi tiesiogiai su klientais dirbantys užsieniečiai privalės mokėti lietuvių kalbą ne žemesniu nei A2 lygiu. Tam, kad naujasis reikalavimas taptų galimybe gerinti aptarnavimą, mažmeninės prekybos tinklas RIMI Lietuva kartu su kalbų mokymo lyderiu KALBA pristato bendrą iniciatyvą - lanksčią lietuvių kalbos mokymų programą parduotuvių darbuotojams užsieniečiams.
Spalio 6 d. startavo viena didžiausių obligacijų emisijų Baltijos šalyse su mažiausiai 9,5% metinėmis palūkanomis. 250 mln. eurų investicijų siekiantys pritraukti „Eleving Group“ planuoja dar didesnę plėtrą Europoje, Azijoje bei Afrikoje ir atskleidžia, kas jiems padeda užtikrinti sėkmingą veiklą ir tinkamą valdymą nuo Lietuvos nutolusiuose ir kultūriškai skirtinguose kraštuose.
Investicinės bankininkystės įmonė „Orion Securities“ savo klientams suteikė galimybę naudotis nepriklausomais Estijos bendrovės „Enlight Research“ emitentų akcijų tyrimais. Klientai turės prieigą prie įvairių Baltijos šalių įmonių akcijų ataskaitų bei kitos detalesnės analitikos. Ekspertų vertinimu, nuo bankų nepriklausomų akcijų tyrimų atvėrimas investuotojams – svarbus žingsnis kapitalo rinkos brandos link.
„Latvijas Kugnieciba“ tapo populiari po „Ventspils naftos“ didžiųjų akcininkų sandorio: kadangi pastarajai priklauso beveik pusė „Latvijas Kugnieciba“, tikimasi, kad per susijusius asmenis ta riba peržengs 50% ir galbūt sulauksime supirkimo“, – vertina p. Klimavičius.
Ponas Plunksnis mano, kad pagrindinis akcininkas, anksčiau buvęs įpareigotas už „Ventspils naftos“ akcijas smulkiesiems sumokėti po 4,56 Eur, gali vengti peržengti 50% „Latvijas kugniecibos“ akcijų kontrolės ribą.
„Juolab kad ten dar reikia sulaukti Latvijos „Sodros“ valdomų akcijų privatizavimo, o ir laisvų akcijų skaičius gana didelis“, – priduria Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.
Kaip vieną patraukliausių perėmimo taikinių jis įvardija „Latvijas Gaze“. Turimoms šios bendrovės akcijoms pirkėjo ieško vokiečių koncernas „E.On“, dėl trečiojo ES energetikos paketo jas bus priverstas parduoti ir „Gazprom“.
„Jeigu šių paketų pirkėjas bus vienas, akcininkai sulauks oficialaus siūlymo gerokai didesne kaina, nei dabar. Už laukimą įmonė moka 7–8% metinius dividendus – ko daugiau norėti?“ – vertina p. Plunksnis.
Smulkieji investuotojai bando priversti įgyvendinti akcijų supirkimus iš bendrovių „Rigas kugu buvetava“, „Grindeks“, netoli privalomo išpirkimo ribos yra „Latvijas Balzams“ pagrindinis akcininkas. Tačiau pastarasis ignoruoja smulkiuosius akcininkus, sako ekspertas.
Talino biržoje, aktyviausioje iš visų Baltijos biržų, bene mažiausiai savo buvimu rinkoje nesuinteresuotų bendrovių. Ponas Plunksnis svarsto, kad kada nors metų sandoriu galėtų tapti ir keltų bendrovės „Tallink Grupp“ pardavimas.
„Galima prisiminti, kad 2013 m. CVCI fondas, buvęs ir „Sanito“ akcininku, įsigijo 15,7% „Tallink“ akcijų po 1,1 Eur – gerokai brangiau, nei akcijos kainuoja dabar“, – komentuoja investicijų ekspertas.
Pasak jo, pardavusiam ledų gamybos verslą Estijos bendrovės „PRFoods“ finansiniam investuotojui taip pat kada nors ateis laikas pasitraukti ir iš likusios verslo dalies.
infogr.am::infogram_0_oficialus_siulymai
Pelnosi iš nelaimės
Tokia investavimo strategija paremta siekiu uždirbti iš neigiamo reiškinio: bendrovės pasitraukia iš rinkos, nes pagrindiniai akcininkai dažniausiai nenori priklausyti biržai – laikytis atskaitomybės akcininkams reikalavimų, komunikuoti su rinka.
Ponas Variakojis kritikuoja įmonių skundimąsi, kad biržoje nėra likvidumo, todėl joje neverta būti.
„Klausimas – kiek įmonių pasinaudojo galimybe prisitraukti papildomo kapitalo per biržą? Kiek akcininkų pasinaudojo galimybe susimažinti turimus akcijų paketus už gerą kainą? Kiek įmonių pasinaudojo galimybe platinti obligacijas? Ar kas supranta, kad galimybė prisitraukti papildomo kapitalo per biržą leidžia suvaldyti rizikas?“ – klausia finansų ekspertas.
Pasak jo, tokia situacija biržoje susiklostė, nes bendrovės neskiria nuolatinio dėmesio kurti įvaizdžiui biržoje.
„Tada emisija po emisijos, IPO po IPO, nedirbant su investuotojais – įmonės pasimiršta, akcijų kursai važiuoja žemyn ir investuotojai nusisuka nuo investavimo, nes kas kartą patiria nusivylimą dėl vertybinių popierių kainų nuosmukio ir „nelikvidumo“. Mes dedame pinigus į reklamą, rinkodarą, o investuotojus pamirštame. Užsienyje pačios geriausios prezentacijos rengiamos ir galybė pinigų išleidžiama kasdieniniam darbui su investuotojais, nes tikėjimą sunkiausia parduoti“, – vertina „Verslo angelų fondo I“ partneris.
Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje Premium bei Verslo žinių laikraštyje spalio 22 d.
