Vyriausybė žino, kaip pinigus ištaškyti, bet užsimerkia prieš galimybę sutaupyti
Faktai kalba patys už save – obligacijų paklausa juose dešimtimis kartų viršija pasiūlą, tad vyriausybei pavyksta pasiskolinti už istoriškai mažiausias arba, kitaip sakant, juokingas mažas palūkanas. Norinčiųjų paskolinti Lietuvai eilės tiesiogiai proporcingos toms, kurias matome per „Jamam“ nuolaidų dienas „Akropoliuose“.
Ką darytumėte jūs, jei matytumėte, kad jūsų prekė be proto paklausi tarp pirkėjų? Gal stengtumėtės jų parduoti kuo daugiau, kad greičiau grąžintumėte anksčiau verslui ar asmeniniam vartojimui paimtas paskolas?
Gaila, tačiau Lietuvos vyriausybė ir Finansų ministerija taip negalvoja. Vyriausybei netrūksta fantazijos, kaip rinkėjams išdalinti kuo daugiau pažadų, padidinti biudžeto deficitą ir tapti Europos Komisijos kritikos taikiniu, bet tikrai nepasivarginama pagalvoti, kaip Lietuva galėtų sutaupyti refinansuodama savo daugiau nei 40% nuo BVP siekiančią skolą.
Kol Lietuva snaudžia, Latvija daro – praeitą savaitę kaimyninė šalis finansų rinkose sėkmingai pasiskolino 550 mln. Eur. Šalis išleido eurais denominuotas obligacijas, kurios bus išperkamos 2020 m. gruodį. Jų metinis pajamingumas – apie 0,5%.
Latvija skolinosi ne šiaip sau, bet tam, kad išnaudotų žemų palūkanų aplinką ir didelę rinkoje esančią paklausą jos vertybiniams popieriams. Tokiu būdu obligacijomis su palyginti mažomis palūkanomis bus pakeistos anksčiau leistos obligacijos, kurių metinis pajamingumas dabar sudaro apie 2,2%-2,5%.
Latviai savo skolų refinansavimui ir biudžeto išlaidų sutaupymo planui ryžosi nepaisydami to, kad vos prieš kelias dienas sugriuvo jų vyriausybė. Šalis nepabūgo, kad investuotojai nedrįs skolinti valstybei su sugriuvusia vyriausybe. Ir jiems pavyko. O ką skolų refinansavimo klausimu mano Lietuva?
„Finansų ministerija svarstė tokias galimybes, tačiau, įvertinę strateginius tikslus, rizikos rodiklius, situaciją finansų rinkoje ir kitus faktorius, įskaitant tokių veiksmų įtaką valstybės skolos dydžiui, nusprendėme kol kas to nedaryti“, – į VŽ užklausą atrašo Finansų ministerijos atstovas, atsakingas už Lietuvos skolinimosi politiką.
Perfrazavus atsakymą būtų galima pasakyti: kam vargintis, ieškoti sumanių skolos valdymo būdų, jei kadencija baigsis ir tai bus nebe mūsų rūpestis. Galime skolintis nors ir už 9,5% palūkanas, kaip kad teko daryti per krizę 2009 m., ir už tai permokėti dešimtis, o gal net šimtus milijonų eurų palūkanų per metus.
Lietuva turi išleistų obligacijų emisijų, išperkamų 2020-2022 m., kurių metinės palūkanos (kuponas) jų išleidimo metu sudarė 6,3-7,4%, ir bent dalį jų tikrai būtų galima refinansuoti pigesnėmis obligacijomis.
Jei Finansų ministerijai trūksta idėjų, kaip tą techniškai būtų galima įgyvendinti, gal galima pasitelkti Lietuvos banką ar kitas apie tai nusimanančias institucijas? Galų gale, galima pasikalbėti su obligacijų dileriais – tai nieko nekainuoja. Priešingai, nei aukštos anksčiau leistų obligacijų palūkanos, kasmet biudžetui kainuojančios šimtus milijonų eurų.
