Sirpstantis „Swedbank“ portfelis plečiasi viršydamas ribas

Rugsėjo pabaigoje „Swedbank“ ir „Danske Bank“ Lietuvoje ir Latvijoje pasirašė sutartį, pagal kurią „Danske Bank“ ketina parduoti savo mažmeninės bankininkystės verslą „Swedbank“. VŽ šaltinių surinkta informacija ir skaičiavimai rodo, kad po šio sandorio „Swedbank“ gali peržengti 40% ribą bent keliuose rinkos segmentuose, o debeto ir kredito kortelių segmentuose užimti po pusę rinkos.
infogr.am::infogram_0_banku_dalys-82209
Patys bankai irgi neatrodo užtikrinti, ar sandoriui bus pritarta. Latvijos atsakingos institucijos jį patvirtino dar lapkritį. Tiesa, šalies kaimynės bankų rinka, turinti daugiau bankų, kiek kitokia ir ne tokia koncentruota.
„Kai tik sulauksime patvirtinimo, susisieksime su klientais, kad prasidėtų aktyvi veikla su jais. Taigi dabar išgyvename neapibrėžtumo laikotarpį, kol sulauksime Konkurencijos tarybos leidimo“, – neseniai susitikime su žiniasklaida kalbėjo Dovilė Grigienė, „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė.
„Rinkos dalis yra svarbi, bet ne bet kuria kaina. Paslaugų lygis turi būti tinkamas“, – ją papildė Michaelas Wolfas, „Swedbank“ grupės prezidentas.
Banko atstovai atsisakė komentuoti VŽ turimus duomenis apie rinkos pasidalijimą tarp bankų įvairiuose segmentuose, motyvuodami tuo, kad kol nėra gautas Konkurencijos tarybos leidimas, netikslinga jį komentuoti.
Ir paties „Danske Bank“ atstovai VŽ prašė nekalbėti apie sandorį ir kitus su koncentracija susijusius klausimus planuotame interviu su Lietuvoje viešėjusiu grupės generaliniu direktoriumi Thomu F. Borgenu, kuris galiausiai buvo atšauktas.
Konkurencijos tarybos atstovai sandorio daug komentuoti taip pat nelinkę ir nurodo, kad sprendimą ketina pateikti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo bankų pateikto pranešimo apie koncentraciją.
Daivis Švirinas, advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas ir partneris, svarsto, kad šis sandoris Lietuvoje gali būti vienas iš rečiau praktikoje pasitaikančių, kuriam Konkurencijos taryba skirs daugiau dėmesio nei kitiems sandoriams ir atliks detalesnę rinkos bei padarinių analizę.
„Tai lemia ta aplinkybė, kad „Swedbank“ įmonių grupė Lietuvoje jau iki „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo turto, teisių ir įsipareigojimų įsigijimo turi gana dideles rinkos dalis teikdama tam tikras paslaugas: pavedimų, debeto ir kredito kortelių išdavimo, tiesioginio debeto ir panašiai, tikėtina, tam tikrais atvejais ir viršijančias 40% ribą. Konkurencijos teisėje tokio dydžio rinkos dalis signalizuoja apie galimą įmonės dominavimą“, – sako p. Švirinas.
Dažniausiai, viršijus šią ribą, tolesnis koncentracijos didinimas Konkurencijos tarybos nėra vertinamas palankiai ir leidžiamas tik įmonėms prisiėmus papildomus įsipareigojimus, primena advokatas ir kontoros partneris.
Įžvelgia žalą
Pasak dr. Manto Valužio, verslo konsultanto ir Vilniaus kolegijos Finansų katedros docento, akivaizdu, kad, didėjant „Swedbank“ koncentracijai, poveikis vartotojams būtų akivaizdžiai neigiamas.
„Būtų mano valia, tokiam sandoriui nepritarčiau. Tai (bankų sektorius – VŽ) tokia pati rinka kaip mažmeninėje prekyboje, kur vyrauja „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir IKI“, – vertina p. Valužis.
Pavymui koncentracijos sektoriuje politikai inicijuoja griežtesnį bankų reglamentavimą. Prieš savaitę Seimui pateiktos valdančiosios Darbo partijos frakcijos inicijuotos Konkurencijos įstatymo pataisos. Jomis siūloma nuo 40 iki 30% sumažinti ribą, kurią peržengus laikoma, kad bankas užima dominuojančią padėtį. Taip pat siūloma nuo 70 iki 55% sumažinti kartelę, kai laikoma, kad dominuojančią padėtį užima trys ar mažiau bankų.
„Norime, kad (bankai – VŽ) būtų labiau prižiūrimi, kad Lietuvos bankas turėtų daugiau galimybių ir teisių. Šiandien Lietuvoje keturi bankai yra pasidaliję beveik visą rinką. Jeigu koncentracija bus dar didesnė, tuo labiau reikia prižiūrėti. Tai nereiškia, kad (sandoris – VŽ) turėtų ar neturėtų būti patvirtintas (sandoris – VŽ), mes tik atkreipiame dėmesį į tai, kad bankų sektoriuje koncentracija yra pasiekusi aukštą ribą ir jos dydis kliudo normaliai konkurencijai“, – aiškina Kęstutis Daukšys, Darbo partijos frakcijos seniūnas.
Jis tiki turįs svarių argumentų, kad tokia iniciatyva Seime sulauktų pakankamo pritarimo.
Dar liepą inicijuojamų pakeitimų ekspertizę atlikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) sukritikavo tokias iniciatyvas ir konstatavo, kad siūlomas reguliavimas būtų neproporcingai griežtas ir tokie Konkurencijos įstatymo pakeitimai paskatintų bankus išsikelti iš šalies.
Konkurencijos taryba priduria, kad ribų kaitaliojimas dar nesuteikia pagrindo pripažinti bankus dominuojančiais.
„Dominavimui konstatuoti būtina nustatyti, ar ūkio subjektas turi galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką, ar gali veikti rinkoje gana nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų ir vartotojų“, – sako Jurgita Brėskytė, tarybos Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų priežiūros skyriaus vedėja.
Pasak jos, Konkurencijos taryba nėra atlikusi tyrimo, kuriuo būtų vertinama konkurencija bankų sektoriuje.
Ponas Švirinas atkreipia dėmesį į tai, kad, be „Swedbank“, rinkoje veikiančios kitos finansų įstaigos taip pat turi didelę rinkos dalį, todėl aktyviai konkuruoja su „Swedbank“.
„Kalbant apie konkurenciją nagrinėjamoje rinkoje, svarbu įvertinti ir tai, kad finansinių paslaugų rinkoje šiuo metu vyksta didelės permainos, rinka liberalizuojama, nuolat atsiranda naujų rinkos dalyvių, nemaža dalis paslaugų nebėra bankų monopolis, o bankų rinkos dalis teikiant tam tikras paslaugas mažėja“, – sako advokatas.
Turėtų patvirtinti
Žurnalistų klausiamas apie planą B, jei sandoriui nebūtų pritarta, p. Wolfas sakė, kad jis paprasčiausiai neįvyktų. Tačiau rinkos dalyviai svarsto, kad mažai galimybių, jog jis galėtų būti atmestas.
VERSLO TRIBŪNA
„Manau ir taryba (Konkurencijos taryba – VŽ) supranta, kad reiktų kai ką griežčiau reglamentuoti, bet ne visada tai pavyksta. Tie, kurie balansuoja ties teisėtumo riba, yra gerokai daugiau investavę į juridinius reikalus nei valdžios institucijos. Finansų institucijos gali nusisamdyti labai kietų advokatų ir valdišką juristą, apsivertusį popieriais, anksčiau ar vėliau nugalės“, – mano p. Valužis.
Teisės specialistai kalba, kad kelių procentų rinkos atsiriekimas esmingai nepakeistų konkurencinės padėties, todėl tam gali būti pritarta.
„Nors „Swedbank“ procentinės rinkos dalys teikiant tam tikras paslaugas viršija ar po koncentracijos viršys įstatyminę dominavimo prezumpciją – 40%, šiai koncentracijai gali būti uždegta žalia šviesa, nereikalaujant iš „Swedbank“ prisiimti papildomų įsipareigojimų“, – sako p. Švirinas.
Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 22 d.