Norvegijos gerovės fondo metų grąža – mažiausia nuo 2011-ųjų
Maždaug 830 mlrd. USD vertės turtą valdantis fondas laikomas didžiausiu valstybiniu fondu pasaulyje. VŽ rašė, kad vien praėjusių metų III ketv., jis rinkose supleškino 32 mlrd. USD. O didžiausią neigiamą įtaką per visus metus padarė Brazilijos obligacijos bei nuosmukis naftos rinkoje, skelbia „Financial Times“.
2015-aisiais labiausiai pavyko uždirbti iš Japonijos obligacijų bei kompanijų, veikiančių sveikatos srityje, akcijų.
„Praėję metai buvo itin nepastovūs, – rezultatus komentuoja Yngve Slyngstadas, šį fondą valdančios bendrovės „Norges Bank Investment Management“ vadovas. – Įtakos turėjo neigiamos palūkanos, valiutų svyravimai, kritusios naftos kainos ir nukirptos besivystančių rinkų augimo prognozės. Galutinį 2015-ųjų rezultatą vertiname patenkinamai.“
Investicijos į akcijas pernai fondui atnešė 3,8% grąžą, į obligacijas – 0,3%, o į NT – 10%.
Pasak fondo, pelningiausios buvo investicijos į „Google“ valdančiąją kompaniją „Alphabet“, taip pat internetinės prekybos gigantę „Amazon“ bei technologijų bendrovę „Microsoft“. Labiausiai nenusisekė investuojant į energetikę „Royal Dutch Shell“, „Glenmore“ ir banką „Santander“.
Žemyn rezultatus timptelėjo besivystančių šalių rezultatai, atnešę 7% nuostolį, o įsigytos Brazilijos obligacijos – 38%.
Pernai iš naftos gaunamomis pajamomis penimas fondas gavo maždaug 4,9 mlrd. USD – mažiausiai nuo 1999-ųjų ir mažiau nei pastarųjų 18-os metų vidurkis, siekiantis 21,8 mlrd USD.
VŽ rašė, kad smukusi naftos kaina sukėlė sunkumų Norvegijai – šalies vyriausybė pirmą kartą istorijoje buvo priversta iš jo išimti dalį lėšų. Tikimasi, kad tai padės išjudinti stojančius ūkio dantračius.
