ECB iš malūnsparnio mėtyti pinigų nesvarsto

Po ECB valdančiosios tarybos vykusioje spaudos konferencijoje p. Draghi pabrėžė, kad ECB įgyvendinamos ekonomikos skatinimo priemonės pagerino skolinimosi sąlygas regione.

„Mūsų priemonės veikia ir yra efektyvios. Tiesiog duokite joms laiko pilnai atskleisti savo efektyvumą“, – sakė p. Draghi spaudos konferencijoje.

Tačiau jis pridūrė, kad iššūkiai ekonomikai išlieka, daugiausiai dėl išorės veiksnių, lygiai kaip ir išlieka rizikos, kad ekonomikos būklė gali pablogėti.

„Infliacija ateinančiais mėnesiais gali vėl tapti neigiama, prieš atsigaudama antrąją metų pusę“, – sakė p. Draghi.

Eurostato duomenimis, kovą metinė infliaciją euro zonoje buvo 0%, vasarį fiksuota 0,2% defliacija.

Spaudos konferencijoje žurnalistai labiausiai domėjosi ECB pradedama įgyvendinti kompanijų obligacijų supirkimo programa.

Ponas Draghi aiškino, kad ECB supirkinės ne finansų sektoriaus įmonių obligacijas – beje, jei kontroliuojanti įmonė, kuri nėra bankas, tačiau valdo bankus, jos obligacijos taip pat galės būti programos taikiniu. Superkamos bus obligacijos iki 30 metų laikotarpio, ECB galės supirkti iki 17% emisijos.

ECB vadovas atmetė galimybę, kad ekonomikos skatinimas galėtų vykti įliejant pinigus tiesiai į ekonomiką.

„Niekada apie tai nediskutavome“, – sakė p. Draghi ir pridūrė, kad toks sprendimas susidurtų su daugybe teisinių ir institucinių sunkumų.

Apžvalgininkai svarsto, kad toks ECB vadovo pasakymas iš esmės reiškia, kad jie negali to padaryti.

Ponas Draghi pakartojo, kad ECB yra pasiruošęs veikti papildomai skatinant ekonomiką, jei tik matys, kad to reikia. Klausiamas, ar neigiamos palūkanos gali dar labiau pagilėti, jis sakė, kad ECB valdančioji taryba suvokia, jog tai darosi vis sudėtingiau. Tačiau jis pabrėžė, kad kol kas neigiamų palūkanų normų keliamas poveikis daugiausiai yra teigiamas.

Pastaruoju metu bankų sektorius skundžiasi, kad neigiamos palūkanos pradėjo kenkti sektoriaus pelningumui.

Paklaustas, ar ECB ateityje neketina į kiekybinio skatinimo programą įtraukti ir akcijų, p. Draghi atsakė, kad institucija apie tokią galimybę nediskutavo.

Maždaug 60% analitikų mano, kad ECB šiemet – tikėtina, rudenį – imsis papildomų veiksmų. Daugiausiai prognozuojama, kad ECB pratęs obligacijų supirkimo programą po 2017 m. kovo. Kiek mažiau tikima, kad ECB dar labiau į neigiamą teritoriją nustums bankų indėlių centriniame banke palūkanas.

„Swedbank“ ekonomistai mano, kad aktyvesnis euro zonos ekonomikos kiekybinis skatinimas tampa mažiau tikėtinas - p. Dragi bankui pasirodė nusiteikęs optimistiškai ir labiau įsitikinęs dėl ekonomikos ir kainų jųdėjimo krypties.

„Tai, kad Draghi ragino (euro zonos šalis - VŽ) imtis struktūrinių ir fiskalinių priemonių,taip pat rodo, kad jis nenusiteikęs imtis papildomų veiksmų. Be to, jis pakartojo, kad nors euro kursas yra svarbus, tai nėra (ECB - VŽ) politikos tikslas", - teigia „Swedbank“ ekonomistai. Jie pakartojo savo įsitikinimą, kad palūkanų dugnas jau pasiektas.

Ketvirtadienį ECB nusprendė, kaip ir tikėtasi rinkoje, nepakeisti palūkanų normų.

Skolinimo komerciniams bankams palūkanų norma lieka 0,25%, bazinė palūkanų norma – 0%, palūkanos už komercinių bankų indėlius – minus 0,4%.