Tarp eilučių kalba apie galimą skandinavų bankų pasitraukimą

Pasak p. Saaparo, kurį penktadienį cituoja amerikiečių naujienų agentūra „Bloomberg“, Šiaurės šalių bankai po krizės susikoncentravo į pagrindines, artimiausias rinkas.

„Bankams planuojant veiklos strategiją ateičiai, labai svarbu apsibrėžti, kas yra namų rinka. Kaip tik ši sąvoka dėl besikeičiančios verslo aplinkos gali būti susiaurinta, o tai galėtų paveikti ir Estijos bankinę sistemą“, – sako p. Saaparas.

Pasak jo, prastesnius rodiklius demonstruojančių bankų antrinių įmonių atsisakymas „negali būti atmestas“.

Estų spauda ūžia

Estijos spaudoje pastaruoju metu nestrūksta svarstymų, kad didieji Skandinavijos šalių bankai gali trauktis iš Baltijos šalių.

Apie tai, kad Švedijos bankininkystės milžinas „Nordea“ planuoja parduoti savo padalinius Baltijos šalyse, rašė Estijos verslo dienraštis „Aripaev“. Tarp potencialių „Nordea“ verslo Baltijos šalyse pirkėjų įvardijami Estijos bankas LHV ir britų HSBC.

Savo ruožtu kitas Estijos laikraštis „Postimees“, besiremiantis savo šaltiniais, vėliau pridėjo, kad Baltijos šalyse turimiems padaliniams pirkėjų ieško ne tik Švedijos „Nordea“, bet ir Norvegijos DNB bei Danijos „Danske Bank“ bankai.

Ką mano Lietuvos bankas

„Verslo žinių“ priede „Bankai ir draudimas“ šiandien spausdinamas interviu su Vitu Vasiliausku, Lietuvos banko valdybos pirmininku, kuriame jis taip pat kalba apie galimą naujų žaidėjų atėjimą į bankų sektorių. Tiesa, tai esą nebūtų stambūs žaidėjai.

„Be abejo, naujų rinkos dalyvių atsiradimas būtų sveikintinas. Tokių nedrąsių pasižvalgymų signalų mes gauname. Ar sulauksime naujų sisteminių rinkos dalyvių ne iš Skandinavijos, priklausys nuo tolesnės ekonominės aplinkos šiame regione ir bendrai nuo visos euro zonos ekonominės būklės bei geopolitinės aplinkos. Tie signalai, kuriuos gauname šiandien, man nesuteikia pagrindo teigti, kad turėsime naujų didelių bankų.

Realiau būtų manyti, kad turėsime naujų nišinių rinkos dalyvių, pavyzdžiui, vartojimo kreditų įstaigų, alternatyvių finansavimo subjektų, įvairių fondų. Atkreipčiau dėmesį, kad gali stiprėti verslo finansavimas kapitalo rinkoje išleidžiant vertybinius popierius.

Taip pat jeigu į Lietuvą ateitų stambių užsienio investuotojų, įgyvendinančių tam tikrus infrastruktūros projektus, gali būti, kad paskui juos atsektų ir bankai“, – sako p. Vasiliauskas.

Jis patikslina, kad, kalbėdamas apie infrastruktūros projektus, omenyje turi Klaipėdos uostą, Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną ir investicijas ten.

Galimas susijungimas?

Tuo tarpu Švedijos žiniasklaidoje pastaruoju metu buvo kalbama ne apie galimą bankų pasitraukimą iš Baltijos šalių, bet apie galimas skandinaviškų bankų jungtuves.

Laikraštyje „Svenska Dagbladet“ buvo pasirodžiusi versija, kad Švedijos „Swedbank“ gali susijungti su Danijos „Danske Bank“, taip suformuodami vieną didelę bankininkystės grupę. Per jungimąsi iš „Swedbank“ grupės esą pasitrauktų vienas stambesnių akcininkų Švedijos draudimo bendrovė „Folksam“.

Tarp bankų, kurie potencialiai galėtų dalyvauti jungtuvėse, minėtas ir švedų „Handelsbanken“.