Sutelktinio finansavimo įstatymo projektas perduotas Vyriausybei

Šiuo projektu siekiama, kad įmonės ir investuotojai greičiau ir paprasčiau surastų vienas kitą, tuo pačiu užtikrinant atitinkamą investuotojų apsaugą, teigiama ministerijos pranešime.

Finansų ministerijos pateiktu įstatymo projektu siekiama apibrėžti sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos sąlygas ir reikalavimus (įrašymo į priežiūros institucijos tvarkomą sąrašą, informacijos teikimo ir kitus reikalavimus), būtinus užtikrinti tinkamą investuotojų apsaugą. Pavyzdžiui, projekte nustatyta bazinė 1.000 Eur suma, kurią asmuo galėtų investuoti į vieną projektą per metus. Didesnę sumą galės investuoti informuotasis investuotojas, o taip pat gyventojai ar įmonės po tinkamumo įvertinimo.

Projekto sumanytojas, per sutelktinio finansavimo platformą siekiantis sudaryti finansavimo sandorį, kurio vertė – nuo 100.000 iki 5 mln. Eur per metus, nepriklausomai nuo finansavimo sandorio rūšies, privalėtų parengti informacinį dokumentą, kaip viešai platinamos vidutinio dydžio emisijos atveju. Jeigu numatoma finansavimo sandorio vertė siektų ar viršytų 5 mln. Eur per metus, projekto sumanytojas galėtų sandorį sudaryti tik išleisdamas vertybinius popierius Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka.

Sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalės visą savo veiklos laikotarpį turėti tam tikrą nuosavą kapitalą (ne mažesnį kaip 40.000 Eur arba apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį, lygų 0,2% nuo per sutelktinio finansavimo platformą finansuotų ir finansuotojams dar negrąžintų sumų dydžio – priklausomai, kuris dydis didesnis) arba kitas prievolių užtikrinimo priemones (civilinės atsakomybės draudimą, finansų įstaigos laidavimą ar garantiją). Taip pat numatoma, kad finansavimo platformos operatoriaus veiklą prižiūrės Lietuvos bankas.

Populiarėjanti pasaulyje

Sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding) – santykinai nauja, bet pasaulyje sparčiai populiarėjanti finansinė priemonė. Jo pagalba projektų sumanytojai, ypač naujai įsteigtos ir sparčiai augančios įmonės, naudodamiesi internetinėmis platformomis, galės pritraukti lėšas iš norinčiųjų investuoti rato.

Ši verslo finansavimo forma suteikia projektų savininkams galimybę rinktis ar naudotis įprastomis finansavimo priemonėmis, ar pasitekti alternatyvius finansavimo šaltinius.

Be to, per sutelktinio finansavimo platformas galima pasiekti platesnę investuotojų dalį, taip pat patikrinti, ar nauji produktai bus patrauklūs būsimiems klientams, tuo pačiu panaudojant šį finansavimosi būdą rinkodaros tikslais.

Šios priemonės privalumas – investuoti skatinami ne tik juridiniai asmenys, bet ir gyventojai, norintys įdarbinti laisvus pinigus.

VŽ rašė, kad Lietuvos gyventojai, norėdami pritraukti lėšų savo socialiniams ar kitiems projektams, iki šiol daugiausia naudojosi užsienio sutelktinio finansavimo platformomis. Tokiomis kaip „Indiegogo.com“ ar „Fundedbyme.com“.

O Lietuvos įmonės pritraukti lėšų plėtrai per tokias platformas beveik negalėjo. Akcinių bendrovių įstatymas draudžia uždarosioms akcinėms bendrovėms (UAB) platinti akcijas viešai. Platinti akcijas be informacinio dokumento ar prospekto Lietuvoje gali tik AB statusą turinčios įmonės ir taip pritraukti galima tik iki 100.000 Eur.

VŽ taip pat rašė, kad bent trys Lietuvos alternatyvaus skolinimo rinkoje apšilę dalyviai jau pagalando ginklus ir telaukia įstatymų leidėjų žalios šviesos, kad per sutelktinio finansavimo platformas galėtų pažerti smulkiųjų investuotojų lėšas tokiam pačiam smulkiajam verslui.