Kredito unijų reformai – žalia šviesa
Kredito unijų įstatymas priimtas „už“ balsavus 82-iems, nė vienam nebuvus prieš, susilaikius 9-iems Seimo nariams, o Centrinės kredito unijos įstatymas priimtas „už“ balsavus 76-iems, nė vienam nebuvus prieš ir susilaikius 11-ai Seimo narių.
Įstatymų priėmimas reiškia, kad Lietuvoje veikiančios kredito unijos iki 2018 m. sausio 1 d. privalės konsoliduoti savo veiklą susivienydamos į centrines kredito unijas arba apsispręsti dėl reorganizavimo į specializuotus bankus.
Centrines kredito unijas galės įsteigti ne mažiau kaip 5 kredito unijos, kurių bendras turtas turi viršyti 50 mln. Eur.
Centrinėse kredito unijose veikiančios unijos privalės taikyti mokumo užtikrinimo sistemą, t.y. visos grupėje esančios kredito unijos garantuos viena už kitą. Tikimasi, kad tai užtikrins veiklos stabilumą ir užkirs kelią galimiems bankrotams.
Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys, VŽ sako, kad priimti įstatymų pakeitimai atveria kelią gyvybiškai svarbiai 160.000 narių vienijančio kredito unijų sektoriaus reformai, kuri būtina siekiant tvarios jų raidos.
„Pakeisti įstatymai skatina atlikti didelį darbą ir pertvarkyti šį finansų sektorių taip, kad kredito unijos ir toliau galėtų veikti kaip paprastos ir savo bendruomenės poreikius tenkinančios bendrovės, tačiau neliktų spragų prisidengus kredito unijos pavadinimu užsiimti banko ar investicinio fondo veikla. Svarbiausia tai, kad sustiprėjęs kredito unijų sektorius taps rimta alternatyva komerciniams bankams ir leis išvengti mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo atskiroms kredito unijoms susiduriant su problemomis“, – teigia jis.
Pasak jo, įgyvendinus reformą, centrinės kredito unijos ir jų narės kredito unijos taps solidariai finansiškai atsakingos viena už kitą, todėl jos bus suinteresuotos veiksminga savireguliacija, skirta apsaugoti šias įstaigas nuo bankrotų.
Lietuvos bankas tikisi, kad kredito unijų reforma sustiprins kooperaciją, savireguliaciją, valdymo kokybę ir integraciją tarp kredito unijų.
Žada pakonkuruoti su bankais
Pasak asociacijos Lietuvos kredito unijos (ALKU), ateinantys pusantrų metų bus tvaraus kapitalo formavimo ir kredito unijų kooperavimosi laikotarpis.
„Tinkamai atlikę namų darbus, nuo 2018 m. gerokai išplėsime savo vaidmenį Lietuvos finansų sistemoje, teikdami pilną finansinių paslaugų spektrą gyventojams, žemės ūkiui, smulkiajam ir vidutiniam verslui“, – pranešime sako Ramūnas Stankus, ALKU valdybos pirmininkas.
Lietuvos centrinės kredito unija (LCKU) teigia, kad patvirtinta unijų pertvarka atveria kelius
kredito unijoms per 10 metų užimti ne mažiau kaip 10% bankinės rinkos pagal turtą ir suteiktų paskolų portfelį. Šiuo metu kredito unijų rinkos dalis siekia mažiau nei 2%.
Arba virsti specializuotuos bankais
Kartu su kredito unijų reformą įgyvendinančiais teisės aktais buvo priimti ir nauji bankų įstatymo pakeitimai, kuriais yra sudaromos sąlygos steigtis specializuotiems bankams.
Specializuotais bankais galės tapti paprastesnes banko paslaugas teikti norinčios įstaigos, joms bus taikomas mažesnis – 1 mln. Eur – nuosavo kapitalo reikalavimas. Tokių įstaigų įteisinimas padidins konkurenciją rinkoje, nes steigti ir plėtoti banką (įskaitant ir kredito unijas, kurios nuspręs veiklą tęsti kaip nedideli bankai) taps lengviau.
Virė aistros
Lietuvos bankas ne kartą viešai ragino Seimą kuo greičiau patvirtinti kredito unijų reformą.
Seime neseniai buvo atsiradę bandymų stabdyti reformą – „darbiečiai“ Darius Ulickas, Raimundas Markauskas ir Sergėjus Ursulas buvo užregistravę įstatymų projektus, kuriuos priėmus kredito unijos galėtų vykdyti rizikingas veiklas investuodamos vien tik į vertybinius popierius ir steigdamos rizikingas įmones, priimti valdymo sprendimus nedalyvaujant pajininkams, veikti pavieniui atsisakant pagrindinių kooperacijos principų.
Seimo nariai teigė, kad siūlomais papildomais pakeitimais siekiama, kad perėjimas prie griežtesnio kredito unijų reguliavimo būtų nuosaikesnis ir ilgiau truktų.
Tačiau jų siūlymams nebuvo pritarta.
Patyrė jau 5-is bankrotus
Per 2013-2014 m. kredito unijų sektorius patyrė 5-is bankrotus, kurie visuomenei kainavo 113 mln. Eur.
Kredito unijų sektoriui buvo priekaištaujama, kad nemaža jų dalis veikia ne kaip kooperacinės kredito įstaigos, bet greičiau kaip maži bankai ar investiciniai fondai, kai iš indėlininkų tiesiog surenkami pinigai, prisiperkama vertybinių popierių, ir gyvenama iš skirtumo tarp gautų ir indėlininkams išmokėtų palūkanų.
Lietuvoje veikia 74 licenciją turinčios kredito unijos, iš kurių 61 priklauso Lietuvos centrinei kredito unijai. LCKU priklausančios kredito unijos aptarnauja per 140.000 narių, o bendrai kredito unijos turi apie 160.000 narių.
VERSLO TRIBŪNA
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Bendrovė AS “PN Project“, Rygos centre plėtojanti naują kvartalą „Preses Nama Kvartāls“, tęsia obligacijų programą, išleisdamas ketvirtąją obligacijų emisiją. Naujoji obligacijų emisija siūlo 10 % metines palūkanas.
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
Lietuvos kredito unijų neaudituoti nuostoliai pernai sudarė 0,6 mln. Eur, nors atlikus auditą paaiškėjo, kad tikrieji nuostoliai yra 3,6 mln. Eur. 2016 m. pirmąjį ketvirtį nuostolingai veikė 37 iš 74 Lietuvoje veikiančių kredito unijų.
infogr.am::a9ee5fe5-868d-40f6-8d36-bf6461001b32
