Mokėjimo kortelių rinkos „chuliganas“ turi gerbėjų ir Lietuvoje

Lietuvos mokėjimo kortelių rinkoje pastaruoju metu netrūko naujienų. Bankas „Citadele“ neseniai pristatė „MasterCard“ kortelę, suteikiančią galimybę vos už 1 Eur gauti visas būtiniausias banko paslaugas, o „Swedbank“ praeitą savaitę oficialiai pristatė pirmąsias šalyje bekontaktes mokėjimo korteles.

Tačiau Lietuvos interneto forumuose pastaruoju metu sklando žinia apie dar vieną naują šalyje platinamą mokėjimo kortelę „Revolut“, kuri interneto vartotojų dėmesį prikaustė dėl nemokamai siūlomo palyginti plataus paslaugų paketo. Kortelė per kelias dienas paštu atsiunčiama visiems ją internetu užsisakiusiems vartotojams.

Kortelę platinantis britų startuolis „Revolut“ finansų žiniasklaidoje mirga dėl vienas po kito sekančio sėkmingo lėšų pritraukimo etapo. Paskutinis įvyko praėjusio mėnesio pradžioje – sėkmingai pritraukta 6,7 mln. GBP investicijų.

Pernai liepą startavusi kompanija skelbiasi jau įvykdžiusi daugiau nei 500 mln. USD vertės transakcijų. Kasdien sulaukiama apie 1.500 naujų paslaugos vartotojų.

Kortelė jau yra atkreipusi tokių žiniasklaidos gigantų, kaip CNN, „Financial Times“, CNBC dėmesį.

Nemokamas paslaugų krepšelis

Specialistai pažymi, kad startuolis „Revolut“ pasiūlė tai, ko šiuo metu nesuteikia tikriausiai nė viena kita bankinė mokėjimo kortelė: nemokamus pavedimus į sąskaitas bankuose, nemokamus savo sąskaitos papildymus, valiutos konvertavimą pagal oficialų kursą perkant prekes ar paslaugas kitose šalyse ar internetu, virtualią ir įprastą „MasterCard“ kortelę atsiskaitymams internete ir įprastose parduotuvėse ar nemokamą pinigų išsigryninimą bankomatuose beveik visame pasaulyje sumai iki 650 Eur per mėnesį.

Daugeliui vartotojų imponuoja tai, kad kortelės sąskaitą jie valdo per kompiuteryje ar mobiliajame įrenginyje įdiegtą specialią programėlę, kurioje įdiegta nemažai atsiskaitymo saugumo priemonių.

Tęsinys po lentele

infogr.am::dc8d6e92-4708-4384-9a6a-be4af8c55af6

Investavo 5.000 GBP

Deividas Tumas, Lietuvos verslo konsultacijų bendrovės „Strategy Labs“ vadovas, VŽ pasakoja pats asmeniškai dalyvavęs paskutiniame investicijų į „Revolut“ kompaniją pritraukimo etape. Per jį į šią bendrovę p. Tumas investavo 5.000 GBP. Tokia buvo maksimali leidžiama investicijų į kompaniją suma.

„Manau, kad tai, ką pasiūlė „Revolut“, yra revoliucija rinkoje ir jie tą įrodys. Mano asmenine nuomone, bankai ilgainiui turi mirti arba jų vaidmuo turi pasikeisti į kitą, labiau institucinę, pusę. O tokie startuoliai, kaip „Revolut“, prie to ir prisidės. Mažmeninėje bankininkystėje bankai yra nelankstūs, nepatogūs, elgiasi kaip, patogu jiems, o ne vartotojams – tą skuba išnaudoti alternatyvūs mokėjimo paslaugų teikėjai. Nesu tikras, kiek vartotojų „Revolut“ jau turi Lietuvoje, tačiau tikiu, kad skaičius sparčiai augantis“, – sako p. Tumas.

Jis teigia, kad būtent alternatyvūs mokėjimo paslaugų teikėjai prisidėjo prie to, kad bankams už tarptautinius mokėjimus dabar mokame keliasdešimt centų, o ne kelioliką eurų, kaip prieš kelis metus.

Stebi ir gali „priglausti“

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos vadovas, pažymi, kad bankai atidžiai seka mokėjimų rinkos transformaciją ir teigiamai vertina bet kokias inovacijas šiame sektoriuje.

„Tai, kad tokie dalykai atsiranda šalia tradicinių bankinių paslaugų, yra natūralus dalykas, nes technologijos nestovi vietoje. Neatmesčiau galimybės, kad kada nors kuris nors bankas ar finansinė instituciją tokį spartuolį nupirks ir priglaus po savo sparnu. Tiesą sakant, plėtoti mokėjimų naujoves nebūnant banku yra net paprasčiau, nes bankams keliami itin griežti reguliavimo apribojimai ir plėtoti bet kokią inovaciją tampa sudėtingiau“, – kalba p. Kropas.

Kritikos strėlės

Tiesa, tokiems finansų sektoriaus startuoliams, kaip „Revolut“, tenka atlaikyti ne tik pagyras, bet ir kritikos strėlių bangą.

Viena iš jų – kad atsiskaitymai per tokias platformas tampa nešvarių pinigų priebėga. Pavyzdžiui, „Revolut“ vartotojai savo tapatybę turi patvirtinti (nufotografuojant savo asmens tapatybės dokumentą ir veidą) tik tuomet, jei į sąskaitą per metus bus įnešta 1.000 Eur ir daugiau.

Kitas kritikų argumentas – esą savo paslaugas „Revolut“ apmokestins iš karto, kai tik pritrauks norimą klientų skaičių. Esą panašiai jau buvo su kitu startuoliu „Monese“.

„Šiai dienai kompanija „Revolut“ gyvuoja iš dviejų pajamų šaltinių – mokesčio, kurį už tarpininkavimą sumoka prekių ar paslaugų pardavėjas ir tų klientų, kurie viršija nemokamų paslaugų limitus. Tačiau natūraliai ateis ta diena, kai subsidijuoti tokį kiekį paslaugų nebeišeis. Bet tai yra normalus monetizavimo procesas“, – sako p. Tumas.

infogr.am::7e5fcd90-a519-4d3b-a927-1f5f63af0e94