Buvęs Latvijos premjeras: turime galvoti, iš ko augsime, kai sumažės ES investicijos

Ivaras Godmanis, buvęs Latvijos ministras pirmininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Baltijos šalyse krizės ženklų kol kas nematyti, o ekonomikas kelia eksportas ir ES investicijos. Tačiau anksčiau ar vėliau ES pinigų srautas sumažės ir šalims teks surasti naujų būdų ekonomikų augimui palaikyti, teigia Ivaras Godmanis, buvęs Latvijos premjeras.

Kalbėdamas ketvirtadienį Rygoje vykstančiame Baltijos šalių įsigijimų ir susijungimų (angl. mergers and acquisitions, M&A) forume, kurį organizuoja Baltijos šalių verslo dienraščiai „Verslo žinios“, „Aripaev“ ir „Dienas Bizness“, jis pažymėjo, kad šiuo metu Baltijos šalys neišvengia ekonomikos augimo lėtėjimo.

„Su tuo pačiu susiduria Europa, visas pasaulis. Kita vertus, tas 3% per metus Baltijos šalių ekonomikas augimas nėra blogas. Neabejoju, kad savo paspirtį ekonomikų augimui duoda ES struktūrinių fondų lėšos, nes jos dėl kofinansavimo poreikio kartu padidina ir valstybių išlaidas. Eksportas taip pat auga, nors ir turime iššūkių persiorientuodami nuo eksporto iš Rusijos prie eksporto į kitas šalis“, – sako p. Godmanis.

Tačiau jis pažymi, kad pragyvenimo lygis Baltijos šalys palaipsniui artėja prie ES vidurkio ir kai bus pasiektas kritinis lygis, ES lėšų srautas sumažės. Tai esą gali nutikti iki 2020 m.„Patekus į pažengusios ekonomikos šalių grupę, ES pinigai tikrai bus nepalyginami mažesni, nei yra dabar, ir jau dabar turime galvoti, kuo juos pakeisime“, – sako p. Godmanis.

Pasak jo, net pasaulinė krizė, jei tokia būdų, nesustabdys Baltijos šalių ekonomikų artėjimo prie ES vidurkio.

„Prisiminkime praėjusią finansų krizę ir Latviją, kuri per ją patyrė tikrai didelį ekonomikos smukimą. Net įvertinus jį, Latvijos ekonomika per dešimtmetį nuo 2004 m. iki 2014 m. kilo vidutiniškai 2,5% per metus, nes turėjome tikrai gerų augimo metų“, – sako p. Godmanis.

Jis renginyje taip pat dėstė, kad Baltijos šalys, ieškodamos naujų ekonomikos augimo šaltinių, turi labiau bendradarbiauti tarpusavyje.

„Dabar situacija tokia, kad jei išeisite į gatvę Rygoje ir paklausite, koks yra PVM mokestis Lietuvoje, niekas to neatsakys. Kaip ir neatsakys, kokia yra mokestinė sistema ir panašiai. O turėtume daugiau vieni kitais domėtis ir mokytis vieni iš kitų“, – sako p. Godmanis.

Jo teigimu, Estija, pavyzdžiui, galėtų aktyviau dalintis patirtimi perkeliant viešąsias paslaugas į elektroninę erdvę, o Lietuva – kaip jai pavyko persiorientuoti eksportą iš Rusijos į kitas šalis.

Ponas Godmanis Latvijos premjeru dirbo nuo 2007 m. gruodžio iki 2009 m. vasario.

Komentarai