Lietuvai skolinimasis kiek pabrango, bet palūkanos vis dar neigiamos

Finansų ministerija papildė 2019 m. birželį išperkamą vertybinių popierių emisiją. Pasiūla siekė 74,051 mln. Eur, o palūkanos – minus 0,022%.

Nors tai reiškia, kad mūsų šaliai bus primokėta už galimybę jai paskolinti, palūkanos yra kiek didesnės, nei prieš kelis mėnesius.

Kai Lietuva šią emisiją 20 mln. Eur pildė rugpjūtį, pasiūla paklausą viršijo ne 2,4, o 7 kartus. Palūkanos tuomet sudarė minus 0,055%. Prieš beveik mėnesį, nors paklausa jau buvo sumažėjusi, palūkanos, skolinantis 20 mln. Eur, pasiekė minus 0,064%.

Paprastai kuo arčiau išpirkimo data, tuo skolinimosi kaina mažesnė, taigi, jei investuotojai situaciją rinkoje ir Lietuvos patikimumą vertintų taip pat, dabar palūkanos turėtų būti dar žemiau nulio.

Justinas Milašauskas, DNB Skolos vertybinių popierių skyriaus vadovas, VŽ sako, kad pastarosiomis savaitėmis Lietuva kiek brangiau skolinasi dėl tarptautinių veiksnių.

Anot jo, tokios pačios tendencijos stebimo Vokietijos ir kitų Vidurio Europos šalių rinkose, jas lemia JAV centrinio banko sprendimo didinti palūkanas laukimas, šnekos apie galimą Europos centrinio banko kiekybinio skatinimo programos mažinimą ir JAV rinkimai, rinkoms pridedantys daugiau nervingumo.

Tiesa, p. Milašauskas taip pat prideda, kad rinkimai Lietuvoje užsienio investuotojams pro akis nepraslydo, nors jų poveikio skolinmuisi nematyti.

„Klientai už Lietuvos ribų teiraujasi, kaip čia su tais rinkimais, svarsto, gal jau laikas parduoti Lietuvos vertybinius popierius“, – kalba specialistas.

Jo teigimu, investuotojus kiek neramina rinkimus laimėjusių valstiečių-žaliųjų pareiškimai dėl pensijų fondų pertvarkos, keliantys abejonių Lietuvos biudžeto tvarumu apskritai.

Per pastaruosius kelis mėnesius Lietuva jau keletą kartų skolinosi su neigiamomis palūkanomis.

Spalio pabaigoje Finansų ministerija atsisakė savo anksčiau turėtos pozicijos ir ėmėsi išnaudoti žemų palūkanų aplinką – anksčiau laiko išpirko 200 mln. USD anksčiau išleistų obligacijų.