LB: suprantame rizikas, bet vis vien Lietuvą darysime „fintech“ centru
Ponas Vasiliauskas penktadienį susitikime su žurnalistais teigė, kad Lietuvą bando pozicionuoti kaip tarptautinį mokėjimų paslaugų centrą ir šis procesas esą „pakankamai gerai vyksta“.
„Mes tikrai daug investuojame į šią sritį, mes norime mūsų mokėjimų sistemą padaryti veikiančią pagal modelį 24/7. Mes jau dabar prileidžiame mokėjimų įstaigas tiesiogiai prie centrinio banko, o ne per kokią grandį ir, be abejo, mums labai svarbu, kad šaukštas deguto nesugadintų medaus statinės“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas.
Pasak jo, viliojant vadinamąsias „fintech“ įmones ir mokėjimo įstaigas į Lietuvą, keliami labai aukšti pinigų plovimo prevencijos reikalavimai.
„Tai yra mūsų galvos skausmas ir mes tam skirsime nemažai dėmesio, nes čia, manau, yra didžiausia rizika. Mes suprantame, kad tarp priviliotų įmonių gali atsirasti įvairių, tačiau nesėkmę turėtume priimti kaip natūralų procesą. Svarbu, kad tai neįgautų sisteminio pagreičio“, – sako p. Vasiliauskas.
VŽ rašė, kad Lietuvos valdžios institucijoms sumanius šalį paversti finansinių technologijų įmonių (fintech) centru, ledai pajudėjo: į šalį viena po kitos žengia šios srities įmonės, o už centrinio banko durų stovi dar būrys norinčiųjų. Teigiama, kad susidomėjimą Lietuva rodo įmonės iš Jungtinės Karalystės, Estijos, Latvijos, Izraelio, Vokietijos, Singapūro, Filipinų.
Portalas „bankingtech.com“ neseniai rašė, kad Lietuvos bankas viešai įsipareigojo kiekvienai dėl licencijos į Lietuvos banką besikreipiančiai užsienio finansų institucijai atsakymą į užklausą duoti per vieną savaitę, o, sulaukus teigiamo atsakymo, licencijos gavimo formalumus Lietuvos bankas padėtų sutvarkyti per 2-6 mėnesius.
Lietuvos bankas teigia, kad mūsų šalies privalumas – galimybė mokėjimų įstaigoms per centrinio banko infrastruktūrą, o ne per komercinius bankus, paprastai ir greitai prisijungti prie SEPA mokėjimų erdvės.
Apie planus kurtis Lietuvoje neseniai skelbė tokios „fintech“ ir mokėjimų įstaigos, kaip Jungtinės Karalystės finansų technologijų startuolis „Revolut“, Kinijos tarptautinių atsiskaitymų milžinė „International business settlement“, Izraelio investuotojų įsteigta mokėjimo platformos kūrėja „Moneta International“.
